captcha

Jūsų klausimas priimtas

Virš nekilnojamojo turto rinkos kaupiasi debesys

Šie metai nekilnojamojo turto rinkai bus ne per geriausi. Taip mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Šie metai nekilnojamojo turto rinkai bus ne per geriausi. Taip mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Lietuvos banko organizuotoje „Nekilnojamojo turto rinka po euro įvedimo“ konferencijoje ekonomistas pasidalijo savo įžvalgomis apie nekilnojamojo turto likimą šiais metais.

Nors G. Nausėda mato pakankamai daug ženklų, kurie turėtų judinti nekilnojamojo turto rinką, vis dėlto juos nustelbia nerimo nuotaikos.

Pasak analitiko, nekilnojamojo turto rinkos augimą galėtų skatinti infliaciją aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas, nedarbo lygio mažėjimas, žemos palūkanų normos, mažas pajamingumas investuojant į indėlius ar skolos vertybinius popierius.

Iš kitos pusės nekilnojamojo turto rinkos pagreičius išsivystyti neleidžia perteklinė nekilnojamojo turto pasiūla didmiesčiuose, geopolitinė rizika, kurią sustiprina lūkuriavimas dėl ką tik įvykusio euro įvedimo.

„Skirtingai nei 2014 m. pradžioje šiandien vėl yra manančių, kad nekilnojamojo turto kainos gali dar kristi“, – pabrėžė G. Nausėda.

Pasak SEB banko atstovo, nekilnojamojo turto rinką veikia ir šalutiniai veiksniai: augantis JAV dolerio patrauklumas euro atžvilgiu, neapibrėžtumas dėl tolimesnio nekilnojamojo turto neapmokestinamo dydžio mažinimo, kuris didina nuomos patrauklumą.

G. Nausėda tvirtino, kad didžiausia problema šiandien nekilnojamojo turto, perkamo už paskolas, – šlubuojanti paklausa. Pasak ekonomisto, bankai pasiryžę skolinti pinigus, tačiau vartotojai gyvena nuotaikomis, pilnomis dvejonių. Bankams nepavyksta didinti savo paskolų portfelio, nes paskolų grąžinimas yra intensyvesnis nei paskolų išdavimas.

„Žiūrint į naujai išduotas būsto paskolas pernai pabaigoje, jų išduota mažiau nei metų vidurkis. Tai pranašas, kad nekilnojamojo turto rinkai nevertėtų tikėtis spartaus augimo“, – komentavo G. Nausėda.

Komercinio banko atstovas taip pat atkreipė dėmesį į perteklinę pasiūlą sostinės nekilnojamojo turto rinkoje. Pasak jo, nekilnojamojo turto paklausa negali „sugerti“ perteklinės pasiūlos. Taigi, ekonomistas daro išvadą, kad 2015 m. sausio mėnesį nuosmukis nekilnojamojo turto sandorių skaičiuje buvo ne tik sezoniškumo dalykas.

Registro centro duomenimis, šių metų sausio mėnesį sandorių skaičius buvo 42 proc. mažesnis nei prieš metus. Iš viso per sausį įsigyta 5,8 tūkst. nekilnojamųjų objektų. Pastebima, kad sandorių skaičiaus mažėjimą labiausiai paveikė prekyba būstu. Aktyvumo kritimas siejamas su fizinių asmenų sandoriais. Lyginant su 2014 m. sausiu šiais metais 39 proc. sumažėjo butų pardavimų.
Individualių gyvenamųjų namų įsigyta ketvirtadaliu mažiau (481) nei prieš metus (634).

G. Nausėda pastebėjo, kad į tokius pasikeitimus greitai reaguoja nekilnojamojo turto vystytojai. Po aktyvios praėjusių metų pradžios rinka aprimo ir tai lėmė vėliau išduodamų statybos leidimų skaičiaus mažėjimą.

Dėl perteklinės paklausos G. Nausėda mato didelį spaudimą nekilnojamojo turto kainų kritimui.

„Jeigu nekilnojamojo turto bendrovės, įgyvendinusios projektus iš nuosavų lėšų, dirbtinai neprilaikys kainų, nekilnojamojo turto kainų lygis 2015 m. gali net smuktelėti“, – įspėjo ekonomistas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...