captcha

Jūsų klausimas priimtas

Norite bent 500 eurų pensijos? Galvokite iš naujo

Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina savo galimybes susitaupyti pensijai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina savo galimybes susitaupyti pensijai.

Tai rodo SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių pasirengimo pensijai rodiklis trijose Baltijos šalyse.

Lietuvoje jis siekia 3,3 iš 10, kai Estijoje jis didesnis – 3,6. Latvijoje šis rodiklis prasčiausias: 2,9.

„Tos sistemos, kurios galiojo po Antrojo pasaulinio karo tampa vis mažiau efektyvios, todėl jos yra keičiamos ir vis dažniau savo būsima pensija skatinamas pasirūpinti ir pats žmogus“, – kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, sudėtingiausia tai, kad dabar pensijai kaupiantys žmonės nori pamatyti, kaip pagal siūlomas sistemas sekėsi sukaupti kitiems – o tokių pavyzdžių Lietuvoje beveik nėra.

Antra vertus, akivaizdu, kad jei žmonės nesirūpins savo pensiniu amžiumi jau dabar, ateityje šią klaidą ištaisyti bus vis sudėtingiau ir brangiau.

SEB banko tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokios dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama.

„Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų – delsia, kol nepriartėja senatvė“, – sakė J. Varanauskienė.

Vertinant gyventojų lūkesčius, Lietuvos gyventojai pageidautų gauti 78 proc. savo ankstesnių pajamų.

„Tokie norai maždaug 1,7 karto atitrūkę nuo tikrovės. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, – komentavo J. Varanauskienė. – Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų, kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijos.“

Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas Antanas Kairys sako, kad žmonės sugeba skirtingai planuoti savo ateitį.

„Turbūt visiems žmonėms yra būdinga savybė su tolimesne ateitimi susijusius sprendimus daugiau ar mažiau atidėlioti. Ypač, jei dėl neapibrėžtos naudos senatvėje jau šiandien tenka atsisakyti dalies pajamų, – teigė jis. – Žmogui atrodo, kad ateitis dar labai toli, o sprendimai dėl pensijos – labai neaiškūs ir rimti.“

Psichologijos katedros docentas dėsto, kad žmogui sudėtinga planuoti ilgam laikui: jis suvokia, kad per kelis dešimtmečius galima tikėtis permainų, o anksčiau buvęs nestabilumas tampa argumentu, kad prognozuoti sudėtinga ir ne visada prasminga.

Pasak jo, kuo ilgiau truks stabilumo periodai valstybėje, tuo labiau žmonės įdiegtomis sistemomis pasitikės, o tai lems tradicijų formavimąsi, kas paskatins dalį žmonių automatiškai priimti sprendimą papildomai taupyti.

„Iš psichologinės pusės yra nustatyta, kad žmogui sukėlus minčių apie ateitį, jis yra linkęs labiau nusiteikti ir taupyti pensijai“, – kalbėjo A. Kairys.

Jis priminė, kad atlikti tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems pasitelkus kompiuterio programą buvo rodoma, kaip jie atrodys būdami 70-ies, po šios patirties buvo labiau linkę taupyti ateičiai.

Pasak jo, dažniau taupo ir tie žmonės, kurie dabar remia savo pensinio amžiaus artimuosius, nes jie su šia situacija nuolat susiduria ir apie tai galvoja.

Apibendrindama, J. Varanauskienė dėsto, kad iš tyrimo rezultatų galima spręsti, jog Lietuvos žmonės apie būsimą pensiją galvoja per mažai ir taupo nepakankamai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...