captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Baltraitienė Lietuvą stumia atgal į planinės ekonomikos laikus

Trečiadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) buvo svarstoma, kodėl Lietuvoje taip krito pieno supirkimo kainos, nors padėtis tarptautinėse rinkose stabilizavosi. Ministrė Virginija Baltraitienė kaip Seimo narė užregistravo įstatymą, kuriuo, be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį bei reguliuoti pieno supirkimo kainas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Trečiadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) buvo svarstoma, kodėl Lietuvoje taip krito pieno supirkimo kainos, nors padėtis tarptautinėse rinkose stabilizavosi. Ministrė Virginija Baltraitienė kaip Seimo narė užregistravo įstatymą, kuriuo, be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį bei reguliuoti pieno supirkimo kainas.

Ekonomistai perspėja, kad taip bus grįžta į sovietinius planinės ekonomikos laikus, o dėl pavojingo precedento pirmiausia nukentės vartotojai. Tuo metu prekybininkai tokį politikės užmojį vadina absurdišku ir populistiniu.

Ministrė kainų proporcijas nustatys įstatymu

„Buvo daug kalbama apie sąžiningas pieno kainas, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai prireikė įstatyminio reguliavimo, kad kainų proporcijos būtų sąžiningai nustatomos. Todėl šiandien buvo įregistruotas įstatymo projektas“, – sakė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė po susitikimo su pieno perdirbėjais.

Anot jos, pagrindinis įstatymo tikslas yra siekti sąžiningų santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad  šalių interesai būtų apsaugoti. Įstatyme numatoma, kad pieno gamintojams pristačius vienodą pieno kiekį, nesvarbu, ar tai būtų kooperatyvas, ar stambus ūkis, būtų mokama vienoda kaina. Pieno kainų skirtumai turėtų būti pagrįsti. „Pieno supirkimo kainos šių metų pradžioje yra kritusios, kai pasaulinėje pieno rinkoje padėtis stabilizavosi ir kainos nekrenta“, – sakė žemės ūkio ministrė.

Nuvalkiota idėja

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas 15min.lt teigė, kad valstybinio kainų reguliavimo idėja nėra nauja, tačiau istoriją parodė, kokia kenksminga ji gali būti: „Mes kalbame apie kainų reguliavimą, o tai nuvalkiota, visų ekonomistų sukritikuota idėja. Taip mes grįžtame į sovietinius laikus ir valstybės nustatytus antkainius. Pati „antkainio“ sąvoka yra atėjusi iš sovietinių laikų. Tai didelis žingsnis atgal, kuris niekaip nesiderina su rinkos ekonomika.

Galima būtų klausti, o kodėl 10 proc. ir kodėl tik pieno produktams? Sektoriuose, kuriuose valstybė reguliuoja kainas – elektros ar šilumos tiekime – yra aiškios taisyklės, kurios pagrindžia, kokia maksimali pelno marža gali būti ir kodėl. Čia skaičius yra paimtas iš lubų.“

Ž. Šilėno teigimu, šiais laikas būtų beveik neįmanoma surasti rimtą ekonomistą, net ir kairiųjų pažiūrų, kuris sakytų, kad pieno produktai yra ta prekė, kurio kainą reikia reguliuoti. „Tai yra verslas. Vieni gamina žaliavinį pieną, kiti jį pardavinėja. Analogija galėtų būti naftos gavybos bendrovės ir naftos perdirbėjai. Tai yra verslo situacija ir patys verslo dalyviai turi rasti būdų, kaip spręsti problemas.“

Nukentės pirkėjai

Ekonomistas priminė, kad ir anksčiau būta proporcijų reguliavimo idėjų, kai valstybė norėjo skirstyti, kiek pajamų kam turi atitekti. Pirmiausia nuo to kentėtų vartotojai.

„Juk konkurencijos esmė ir yra mažiausios kainos pasiūlymas. Noras reguliuoti visą grandinę: žaliavos supirkimas – perdirbimas – prekyba yra grynai planinė ekonomika.

Galiausiai, jei kai kurioms atokiau esančioms parduotuvėms valstybės nustatyta marža pasirodys per maža, tai ten pieno produktų gali iš viso nelikti“, – sakė Ž. Šilėnas.

Jis klausė, kaip prekybininkų antkainiai iš viso susiję su mažomis pieno supirkimo kainomis?

„Ar dėl to, kad prekybos centruose antkainis mažės 10 proc., ūkininkui kas nors mokės daugiau? Vėl išlenda tos pačios diskusijos, kad yra žmonių, kurie nepatenkinti kainomis prekybos centruose ir vienintelis būdas jiems įtikti yra reguliuoti kainas“, – svarstė pašnekovas.

Neįgyvendinamas populizmas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas 15min.lt sakė, kad, nepaisant idėjos absurdiškumo, ji Lietuvoje iš politikų lūpų skamba ne pirmą kartą. Ypač valstybės reguliuojamų kainos idėja viešumon išplaukia per rinkimus

„Nepaisant to, kad tai yra didžiausias absurdas ir neįgyvendinamas mūsų šalyje dalykas, maisto antkainių prekybininkams ribojimo iniciatyva mūsų jau nestebina. Šią populistinę kortą politikai traukia per kiekvienus rinkimus.

Neabejojau, kad bus registruota kažkas panašaus prieš šiuos savivaldybės rinkimus, taip pat neabejoju, kad tokia iniciatyva pasirodys ir 2016 metais prieš Seimo rinkimus“, – teigė asociacijos vadovas.

Pasak jo, valstybinis maisto antkainių reguliavimas yra planinės ekonomikos bruožas, kuriuo šiuo metu gali „pasigirti“ mūsų kaimynė Baltarusija. „Netikime, kad Prezidentė, Seimas, Vyriausybė ir su ja susijusios institucijos galėtų palaikyti tokį projektą. Priešingu atveju, esamų bei būsimų vietos ir užsienio investuotojų akyse Lietuva taptų ne laisvos rinkos ekonomikos, o sunkiai prognozuojamos rinkos su planinės ekonomikos bruožais šalimi“, – teigė L. Vilimas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close