captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kvalifikuotų specialistų iš trečiųjų šalių bijo mūsų politikai?

Nors kvalifikuotų specialistų trūksta nuolat, mūsų politikai bijo trečiųjų šalių piliečius įsileisti į Lietuvą, įsitikinusi asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė Rūta Skyrienė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nors kvalifikuotų specialistų trūksta nuolat, mūsų politikai bijo trečiųjų šalių piliečius įsileisti į Lietuvą, įsitikinusi asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė Rūta Skyrienė.

„Sykiu labai keistai kartais susiklosto situacija, ir kai kas atvyksta labai lengvai. Tiesiog žado netekau, kai perskaičiau, kad žinomas Rusijos nusikaltėlis gavo leidimą gyventi [Lietuvoje] vos per kelias dienas, kai kvalifikuotam specialistui reikia laukti tris mėnesius“, – stebisi R. Skyrienė.

Protai pabėga iš ES

Ar esame pasirengę priimti kvalifikuotus trečiųjų šalių piliečius – šį klausimą kelia Europos Parlamentas (EP), kuris siekia, kad minėtiems piliečiams Europos Sąjunga (ES) taptų patrauklesnė gyvenimo ir darbo vieta.

Dabar svarstoma direktyva, skirta palengvinti trečiųjų šalių gyventojams galimybes studijuoti, atlikti mokslinius tyrimus ir stažuotes bei savanoriauti Bendrijos valstybėse. Ši tema aptariama antradienį EP Informacijos biuro rengiamoje diskusijoje Vilniuje.

Šio biuro vadovė Daiva Jakaitė sako, kad pirmiausia direktyva susijusi su siekiu turėti kuo daugiau kvalifikuotų specialistų ES tam, kad būtų paskatintas ES ekonomikos augimas ir sustiprintas konkurencingumas.

„Kaip žinia, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) moksliniams tyrimams išleidžia maždaug 0,8 proc. daugiau negu ES, skaičiuojant nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP), o Japonija – net 1,5 proc. Ir iš tikrųjų – protai nuteka ten. O ES dar turi ir labai skirtingas biurokratines procedūras įvairiose valstybėse narėse. Yra siekis jas suvienodinti, palengvinti, kad šalia kitų keturių laisvių dar būtų ir vadinamoji inovacijų ir proto judėjimo laisvė ES“, – dėsto EP Informacijos biuro vadovė.

Jos žiniomis, direktyvoje pirmiausia buvo pasiūlyta, kad tiems žmonėms, kurie mokėsi ES aukštosiose mokyklose pagal įvairias stipendijų programas, būtų suteikiama daugiau galimybių ieškoti darbo arba kurti savo verslą ES.

„Kaip siūlė Europos Komisija (EK) – 12 mėnesių, EP pasiūlė 18 mėnesių ieškoti darbo arba kurti savo verslą. Šiuo metu valstybėse narėse labai skirtingos situacijos – kai kur – mėnuo, kai kur – du, kai kur – trys. Bet juk puikiai žinome, kad surasti kvalifikuotą darbą, kai įdarbinimo procedūra kartais užtrunka ir pusmetį, per tokį laiką yra neįmanoma. Ir, esant tokioms sąlygoms, tie protai tiesiog pabėga iš ES“, – apgailestauja D. Jakaitė.

ES mėlynoji kortelė nelabai veikia

Savo ruožtu asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė R. Skyrienė pažymi, kad kvalifikuotų specialistų reikia nuolat. Ji primena, kad ES turi puikų instrumentą jiems pritraukti, t. y. ES mėlynąją kortelę – leidimą teisėtai apsigyventi ir dirbti ES valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Tačiau, R. Skyrienės nuomone, šis instrumentas mūsų šalyje dar neveikia puikiai.

„Lietuvoje [...] 2013 metais ja pasinaudojo tik 63 kvalifikuoti darbuotojai. Tai rodo, kad tas instrumentas dar nelabai veikia, ir mes vis dar bandome sudaryti sunkesnes kliūtis pasinaudoti mėlynąja kortele ar apskritai lengviau įsileisti kvalifikuotus žmones, padarome sunkesnes sąlygas, negu numatyta ES direktyvose“, – kalba R. Skyrienė.

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovės manymu, svarbiausia keisti ne įstatymus, o požiūrį. Esą mūsų politikai tiesiog bijo kvalifikuotų specialistų iš svetur.

„Mūsų politikai yra išsigandę įsileisti daugiau žmonių, leisti jiems atvykti. Sykiu labai keistai kartais susiklosto situacija, ir kai kas atvyksta labai lengvai. Tiesiog žado netekau, kai perskaičiau, kad žinomas Rusijos nusikaltėlis gavo leidimą gyventi vos per kelias dienas, kai kvalifikuotam specialistui reikia laukti tris mėnesius“, – stebisi R. Skyrienė.

Naujosios direktyvos priėmimas, pasak EP Informacijos biuro vadovės D. Jakaitės, veikiausiai dar užtruks. Esą skirtingų nuomonių esama ir ES valstybėse, ir tarp ES institucijų.

„Lietuvoje prisėsime prie bendro stalo tiek su valstybės institucijomis, tiek su aukštosiomis mokyklomis, tiek su verslo asociacijos atstovais ir bandysime dar kartą pasižiūrėti, kokios tos baimės, ar jos pagrįstos“, – sako D. Jakaitė. Ji mano, kad, jei esama konkrečių kliūčių, galbūt galima rasti sprendimų, kurie užtikrintų ir valstybės saugumą, ir protų pritraukimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close