captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Lukašenka bando pūsti prieš vėją, kuris graso ir Lietuvai

Nuvertėjęs Rusijos rublis ir krentanti šios šalies ekonomika graso didžiulėmis problemomis ir Baltarusijai, kurios ekonomika su didžiąja kaimyne yra susieta kone virkštele.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nuvertėjęs Rusijos rublis ir krentanti šios šalies ekonomika graso didžiulėmis problemomis ir Baltarusijai, kurios ekonomika su didžiąja kaimyne yra susieta kone virkštele.

Ketvirtadienį Baltarusijos centrinis bankas nusprendė apriboti užsienio valiutos naudojimą atsiskaitant mažmeninėje prekyboje, už benziną, draudimo ar turizmo paslaugas. Toks draudimas įsigalioja nuo kovo.

Tačiau „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi nuomonės, kad šis bandymas tėra dar vienas siekiant sustabdyti tai, kas nesustabdoma – nacionalinės valiutos nuvertėjimą. Tokia kaimyninės šalies valiutos perspektyva nieko gero nežada ir Lietuvai, kurioje apsipirkti ir pailsėti mėgsta baltarusiai.

„Visos pusiau totalitarinės valstybės, ne visai pripažįstančios rinkos dėsnius, bando tokiomis priemonėmis išvengti natūralių procesų, kurie yra sunkiai išvengiami. Anksčiau ar vėliau suvokia, kad prieš vėją nepapūsi. Kaip Rusijos rublis, nepaisant visų Rusijos centrinio banko pastangų, prarado daug vertės, taip su tuo pačiu scenarijumi turės susitaikyti ir Aleksandras Lukašenka“, – DELFI komentavo jis.

Ekonomistas pabrėžia, kad baltarusiai susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip Rusija – gyventojai nebepasitiki savo nacionaline valiuta.

„Tai sukuria savaiminę išsipildymo krizę, kai šalyje pradeda trūkti užsienio valiutos, maisto prekių importuotojai negali jų įvežti, atsiranda prekių trūkumas arba didelis jų brangimas. Tada kyla noras reguliuoti kainas ir sandorius. Ši naujai pritaikyta priemonė yra vienas iš pastarųjų kelių bandymų Baltarusijoje suvaldyti situaciją“, – teigė N. Mačiulis.

Prieš Naujuosius metus buvo pritaikytas 30 proc. mokestis keičiant Baltarusijos rublius į užsienio valiutą. Vėliau šis komisinis mokestis buvo sumažintas iki 20 proc. Taip Centrinis bankas mėgino sumažinti ažiotažą sukėlusią dolerių ir eurų paklausą.

Pašnekovo nuomone, Baltarusijos lyderiui teks susitaikyti su nacionalinės valiutos nuvertėjimu.

„A. Lukašenka gali bandyti visaip suvaldyti šią situaciją, bet yra akivaizdus faktas, kad ir toliau Baltarusijos rublis turės nuvertėti užsienio valiutų atžvilgiu. Turint omenyje, kiek yra integruotos Baltarusijos ir Rusijos ekonomikos ir kaip Baltarusijos konkurencingumas priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos rublio kurso, tai faktas, kad Rusijos rublis nuvertėjo 50 proc. dolerio atžvilgiu, reiškia, kad ir Baltarusijos rublis turi nuvertėti. Iki šiol jis dar tiek nenuvertėjo, dabar jis yra praradęs apie ketvirtadalį vertės“, – komentavo ekonomistas.

A. Lukašenka bando to išvengti, kad nebūtų didelio kainų šuolio.

„Tačiau tai yra kova su vėjo malūnais. Jam tikrai nepavyks išvengti tolesnės Baltarusijos rublio devalvacijos. Tačiau toks scenarijus yra labai nepatrauklus pačiam A. Lukašenkai, nes tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia sumažės, o importuojamos prekės labai pabrangs. Akivaizdu, kad tai būtų smūgis jo populiarumui“, – tvirtina N. Mačiulis.

Baltarusių pajamų nuvertėjimas reiškia, kad Lietuva šiemet sulauks mažiau svečių iš kaimyninės šalies.

„Tai reiškia, kad Baltarusijos gyventojai rečiau čia atvažiuos apsipirkti ir atostogauti, o jie buvo pakankamai svarbūs pirkėjai. Kai kurie Vilniaus rajono mažmeninės prekybos tinklai skaičiuoja, kad iki dešimtadalio apyvartos sudaro baltarusių pirkiniai“, – teigė pašnekovas.

Tapo Rusijos bėdų įkaitais

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas sako, kad naujausiu ribojimu Baltarusija siekia pagerinti prekybos balansą.

„Netikrumo nuotaikos, kurios vyrauja Rusijoje, senokai persidavė ir į Baltarusiją. Taigi baltarusiai taip pat atsikrato vietine valiuta ir stengiasi įsigyti kuo daugiau tvirtos valiutos, pirmiausiai JAV dolerių, o paskui ir eurų“, – DELFI komentavo jis.

Tačiau tokie draudimai mažai veikia, nes čia pat susikuria juodoji rinka.

„Jai susikūrus valstybė praranda pinigus. Nors baltarusiai pakankamai veiksmingai kovoja su juodąja rinka taikydami dažnai neadekvačias bausmes, bet, manau, kad ilgainiui atsiras apėjimo mechanizmų ir šito draudimo bus atsisakyta. Ši priemonė yra nelabai veikianti“, – sakė S. Besagirskas.

Pašnekovo nuomone, ekonomiškai nuo Rusijos priklausoma Baltarusija tapo sudėtingos finansinės situacijos įkaite.

„Baltarusija bando gelbėtis antrinėmis priemonėmis, nes pirminėmis – ekonomikos augimu – gelbėtis neįmanoma, nes reikėtų, kad Rusijos ekonomika stiprėtų, bet trumpuoju laikotarpiu prielaidų Rusijos ekonomikos stiprėjimui nėra. Dabar skęsdama Rusija kartu skandina ir aplink ją plaukiojančius. Ilguoju laikotarpiu baltarusiai galėtų persiorientuoti į Vakarų rinkas, tačiau per metus-dvejus to nepadarysi“, – komentavo S. Besagirskas.

DELFI primena, kad praėjusių metų pabaigoje vienas JAV doleris kainavo 11 tūkst. Baltarusijos rublių, o šią savaitę – jau daugiau nei 15 tūkst., o prieš metus – 9,7 tūkst. rublių.

Tuo metu šią savaitę vienas JAV doleris buvo vertas 64,83 rublių, o prieš metus – 35 rublių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close