captcha

Jūsų klausimas priimtas

Emigracijos tempai pateikė malonių staigmenų

Statistikai dar preliminariais duomenimis skelbia, kad emigracijos tempai pernai pirmąkart stabilizavosi: 2013 ir 2014 metais iš Lietuvos išvyko apie 38 tūkst. Lietuvos piliečių. O palyginti su užpraėjusiais metais, pernai grįžusiųjų buvo beveik 2 tūkst. daugiau. Ir praėjusiais metais netgi į dvi savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau žmonių nei išvyko. Pargrįžėliai vardija įvairias priežastis, tačiau daugelis tikina pasiilgę šeimų, namų, norintys gyventi savo kultūrinėje aplinkoje. Daugiausia grįžta užsienyje baigę studijas ir trisdešimtmečių šeimos, susilaukusios vaikų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Statistikai dar preliminariais duomenimis skelbia, kad emigracijos tempai pernai pirmąkart stabilizavosi: 2013 ir 2014 metais iš Lietuvos išvyko apie 38 tūkst. Lietuvos piliečių. O palyginti su užpraėjusiais metais, pernai grįžusiųjų buvo beveik 2 tūkst. daugiau. Ir praėjusiais metais netgi į dvi savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau žmonių nei išvyko. Pargrįžėliai vardija įvairias priežastis, tačiau daugelis tikina pasiilgę šeimų, namų, norintys gyventi savo kultūrinėje aplinkoje. Daugiausia grįžta užsienyje baigę studijas ir trisdešimtmečių šeimos, susilaukusios vaikų.

„Į Lietuvą grįžta daugiausia yra jaunimas, kurie tikisi, kad jie suras gerus darbus, o vyresniems žmonėms ten gerai. Jie turi paprastą darbą, gauna pastovų atlyginimą“, – sako reemigrantas Miroslavas Kopačius.

Vyras trejus metus dirbo Anglijoje. Turėjo gerai mokamą darbą. Vėliau išvyko į Italiją, kur pagal įgytą profesiją darbą lengviau buvo susirasti žmonai. Be to Italijoje geresnis klimatas. Tačiau abu grįžo į Lietuvą, įsidarbino. Grįžęs Miroslavas dirbo vairuotoju, klubo administratoriumi, dabar vairuoja taksi.

„Žiūrėdavau darbo skelbimus, tikrai tų darbų buvo ir tikrai nebijojau, kad būsiu be darbo. Labai greitai ir lengvai susiradau darbą“, – teigia reemigrantas.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 milijonai 922 tūkstančiai gyventojų. O emigracijos tempai pernai pirmąkart stabilizavosi: 2013 ir 2014 metais iš Lietuvos išvyko apie 38 tūkst. Lietuvos piliečių. O palyginti su užpraėjusiais metais, pernai grįžusiųjų buvo beveik 2 tūkst. daugiau.

„Matome, kad žmonės grįžta į tas savivaldybes, iš kurių išvažiavo. Ir jei ankščiau matydavome, kad tose savivaldybėse būna labai didelė emigracija. Pavyzdžiui, Šiauliai, imigracija dabar jau gan didelė. Vadinasi, kad žmonės tiesiog grįžta į savo namus“, – teigia „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Knygos „Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija“ bendraautorė Dovilė Žvalionytė teigia, kad apklausus pačius grįžtančiuosius, daugelis jų sakė pasiilgę šeimų, draugų, namų ir norintys gyventi savo kultūrinėje aplinkoje. Tik keli procentai nurodė, jog grįžo todėl, kad neteko darbo. Daugiausia grįžta užsienyje baigę studijas ir trisdešimtmečių šeimos, susilaukusios vaikų.

„Jeigu išvyko santykinai jauni  žmonės, praleidžia keletą metų užsienyje ir tada ateina tam tikri pokyčiai gyvenime, tarkime, kai kurie baigia studijas ir nusprendžia, kažkur jiems reikia pradėti karjerą. Ir dalis nusprendžia grįžti į Lietuvą. Kai ateina laikas, kai turi nuspręsti, kur vaikai eis, į kurią švietimo sistemą, tai yra momentas, kai tenka pasirinkti“, – sako Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovė dr. Dovilė Žvalionytė.

Socialinių mokslų analitikas Romas Lazutka sako, kad grįžtantys emigrantai gerai žino apie padėtį Lietuvoje. Galų gale, žino ir tai, kad Lietuvoje uždirbs mažiau.

Bankininkai pastebi, kad užsienyje uždirbtus pinigus sugrįžę emigrantai investuoja Lietuvoje.

„Jei mes žiūrėtume į perlaidas iš užsienio, kurios kasmet yra vis augančios, praėjusiais metais buvo rekordinės per paskutinį dešimtmetį. Tai rodo, kad visgi žmonės sieja savo ateitį su Lietuva ir savo uždirbamus pinigus siunčia čia“, – tvirtina „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O. Bložienė.

Viltė Banelytė šešerius metus studijavo antropologiją ir tarptautinę sveikatą Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Danijoje. Prieš penkis mėnesius į Lietuvą grįžo ne viena, kartu su draugu ispanu. Jos sprendimą grįžti lėmė, kad pagal įgytą specialybę gavo darbą. Įsidarbino ir jos draugas, chemikas.

„Po šešių metų jau tikrai norėjosi grįžti ir vėl pagyventi Lietuvoje. Atgaivinti tuos ryšius, kurie buvo nutrūkę per šešis metus, pabūti su šeima. Dėl ko sunkiau yra grįžti, tai yra tai, kad tas tavo ratas draugų arba tas tavo socialinis kapitalas, kurį tu susikuri toje šalyje, kurioje tu gyveni – tu jo nebenori palikti“, – pasakoja V. Banelytė.

Tyrimai parodė, kad 8 iš 10 grįžusiųjų jaučiasi užsienyje vienaip ar kitaip patobulėję, tačiau daugiau kaip pusė apklaustųjų tikina, kad nepanaudojo tų žinių, kurias įgijo užsienyje, trečdalio lūkesčiai nepasiteisina ir jie vėl kraunasi lagaminus.

„Grįžę emigrantai, kurie sako, kad pasijuto, jog Lietuvoje jų žinios ir patirtis nėra panaudojamos ir nėra įvertinamos, jie statistiškai yra labiau linkę pakartotinai emigruoti“, – sako D. Žvalionytė.

Prieš kiekvienus rinkimus emigrantų susigrąžinimo programas pristatantys politikai po rinkimų apie tai pamiršta. Niekas nefiksuoja statistinių duomenų, dėl kokių priežasčių piliečiai grįžta ar palieka šalį.

„Būdavo daug spekuliacijų, kad dabar yra tiesiog globali Lietuva, reikia džiaugtis laisve, bet kada žinom, jog tarp tų išsivysčiusių šalių migracija yra maždaug 2, 3 procentai, tuo metu iš mūsų išvažiavo dešimtys procentų gyventojų, tai tikrai nėra normali migracija. Tuo metu, kai žmonių labai daug išvažiuodavo, irgi nebuvo tokių programų, pagal kurias būtų bandoma ištirti, kaip būtų galima lengviausiai padėti“, – sako R. Lazutka.

Atlikus visuomenės bei darbdavių apklausą, paaiškėjo, kad pusė jų mano, jog grįžta tik tie emigrantai, kurie nesugebėjo įsitvirtinti. Toks nusiteikimas grįžusiems daugiau optimizmo taip pat nesuteikia. Todėl ir visuomenė turėtų keisti požiūrį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...