captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonominio naudingumo viešieji pirkimai Lietuvoje nesudaro nė dešimtadalio visų pirkimų

Lietuvos verslo konfederacija nerimauja, kad mažiausios kainos kriterijus verčia įmones mažinti savo siūlomos prekės ar paslaugos kaštus. Paprastai taupoma kokybės sąskaita, todėl neretai vėliau tenka ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui arba darbai apskritai neužbaigiami laiku, nes laimėtoja paskelbta įmonė nebeturi išteklių ir galimybių juos atlikti.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvos verslo konfederacija nerimauja, kad mažiausios kainos kriterijus verčia įmones mažinti savo siūlomos prekės ar paslaugos kaštus. Paprastai taupoma kokybės sąskaita, todėl neretai vėliau tenka ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui arba darbai apskritai neužbaigiami laiku, nes laimėtoja paskelbta įmonė nebeturi išteklių ir galimybių juos atlikti.

„Ekonominio naudingumo viešieji pirkimai Lietuvoje nesudaro nė dešimtadalio visų pirkimų, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje jų skaičius siekia apie 80 proc. Tokias viešųjų pirkimų sistemos pasekmes junta ne tik paslaugų ar prekių pirkėjai, bet ir daugelis šalies gyventojų. Atrodytų, kad pirkti už mažiausią kainą yra protinga, tačiau gyvenime taip nesielgia nei žmonės, nei privačios įmonės. Mes visada perkame tinkamą prekę už tinkamą kainą – tai ir yra ekonominio naudingumo principas“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.

Verslininkų nuomone, būtų protinga aiškiai nustatyti, kad mažiausios kainos kriterijumi turėtų būti vadovaujamasi perkant standartizuotas prekes ir paslaugas, tokias, kaip automobilių kuras, telefono ryšio paslaugos ir pan. Be to, siekiant sklandesnio pirkimų proceso, būtina mažinti biurokratizmą.

Pirkimus nuskaidrinti padėtų mažiau konfidencialūs tiekėjų siūlymai, su kuriais turėtų teisę susipažinti pirkimuose konkuruojančios įmonės. Šiuo metu kone visa paraiškose teikiama informacija slepiama po konfidencialumo šydu, konkursų dalyviams nepaliekant galimybių įvertinti konkurentų kvalifikaciją, patirtį ir galimybes kokybiškai suteikti siūlomą prekę ar paslaugą.

Būtina peržiūrėti ir apeliacijų teikimo tvarką. Šiuo metu pirkimų rezultatai neretai skundžiami tiesiog siekiant vilkinti procesą. Pasak V. Sutkaus, pirmosios instancijos teismuose skundai nagrinėjami vidutiniškai 120 dienų, dar 73 dienas – antrosios instancijos teismuose. Gali praeiti net keleri metai, kol byla bus galutinai išspręsta. Tokio vilkinimo padėtų išvengti reikalavimas, skundžiant teismui pirkimo rezultatus, sumokėti žyminį mokestį, sudarantį, pavyzdžiui, 5 proc. sandorio vertės. Ši prevencinė priemonė padėtų sumažinti piktnaudžiavimų teise atvejų.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 metais mažiausios kainos kriterijumi remtasi beveik 96 proc., 2012 metais – 94 proc. viešųjų pirkimų. Vadinasi, ekonominio naudingumo kriterijumi 2010-2012 m. buvo remiamasi vykdant vidutiniškai vos apie 5 proc. pirkimų.

Vertinant 2013-ųjų metų duomenis, matyti kiek daugiau teigiamų poslinkių. Viešųjų pirkimų, kuriuose buvo naudojamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, sudarė apie 25 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Tačiau supaprastintuose pirkimuose jis siekė tik apie 7 proc. bendros pirkimų vertės.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...