captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis mato energijos eksporto galimybių į Švediją, kritikuoja biokuro kainas

Šalyje naudojamo biokuro kaina sumažėtų numušus jo tiekėjų pelno maržą, teigia energetikos ministras Rokas Masiulis. Jis taip pat teigia, kad, Švedijai nusprendus atsisakyti branduolinės energetikos, tai paskatintų naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą.
R. Masiulis, A. Ufarto (BFL) nuotr.
R. Masiulis, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šalyje naudojamo biokuro kaina sumažėtų numušus jo tiekėjų pelno maržą, teigia energetikos ministras Rokas Masiulis. Jis taip pat teigia, kad, Švedijai nusprendus atsisakyti branduolinės energetikos, tai paskatintų naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą.

Antradienį vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje energetikos ministras sakė, kad Lietuvos biokuro rinka yra iškreipta, joje neveikia efektyvi konkurencija.

„Biokuras yra tinkama priemonė mažinti šilumos ir elektros kainas, tik reikia išnaudoti jo potencialą. Mes matome ne vieną atvejį, jei mieste yra dujų gamintojas, kuris nusiperka dujas brangiau, nei kainuoja biokuras, tai biokuro gamintojai naudoja praktiškai tą pačią kainodarą, kaip dujininkai, nors jų savikaina yra mažesnė. Norėtųsi rinkoje įvesti taisykles, kurios sąlygotų tuos pigesnius gamintojus savo naudą ar dalį jos atiduoti vartotojams, o ne pasilikti viską sau“, – po posėdžio žiniasklaidai sakė R. Masiulis.

Ministras teigia, kad biokuras atpigtų išvysčius Vilniaus ir Kauno kogeneracijos elektrinių, naudojančių biomasę, projektus.

„Mes matome, kad konkurencija arba neįvyko, arba buvo užgniaužta, arba nieko nepakeitė. Valstybė didžiuosiuose miestuose turi imtis žingsnių, kad užtikrintų, jog kaina galiausiai mažėtų“, – sakė R. Masiulis.

Ministras ketina artimiausiu metu išklausyti pasiūlymus dėl naujos konkurencijos schemos, pagal kurią biokuro aukcionai vyktų ne kas mėnesį, o rečiau. Taip pat žadama aiškintis, kokius biokuro išteklius apskirtai turi Lietuva.

„Litbioma“ atstovas Remigijus Lapinskas tikina, kad biokuro ištekliai yra itin gausūs – tai ne tik miško mediena, bet ir iki šiol nepradėti naudoti šiaudai ar iš inžinerinių tinklų apsaugos zonų išvalyta mediena.

Švedija galėtų tapti eksporto rinka

Jeigu Švedija nuspręstų atsisakyti branduolinės energetikos, tai paskatintų naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, mano energetikos ministras. Visagino AE projektas šiuo metu iš esmės nevystomas, teigiant, kad konsultuojamasi su galimomis partnerėmis Latvija bei Estija ir Japonijos korporacija „Hitachi“.

„Vienas iš tokių didesnių stimulų šiam projektui galėtų būti švedų sprendimas dėl savo atominių ateities. Jeigu švedai nueina vokiečių keliu, kai buvo nuspręsta atsisakyti atominės energetikos, tai tada mes matytume, kad Švedija galėtų tapti labai gera importo rinka. Tai labai svarbus bus ir švedų apsisprendimas dėl savo ateities“, – susitikime su pramonininkais teigė Rokas Masiulis.

Pasak jo, šiuo metu derybos dėl VAE tarp Baltijos valstybių vyksta per lėtai.

Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikos klausimais Ando Leppimanas sausio pabaigoje BNS sakė, kad šalies pozicija dėl VAE nepakito – kol kas investuoti į VAE nėra ekonomiškai protinga.

Premjeras Algirdas Butkevičius pernai gruodį Baltijos šalių premjerų susitikime Taline pažadėjo sustiprinti derybas su „Hitachi“ ir partneriais Latvijoje bei Estijoje dėl VAE statybos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sausį Davose susitikusi su „Hitachi“ vadovu Hiroaki Nakaniši sakė, kad bendrovė tebenori dalyvauti projekte ir investuoti į kitus ekonomikos sektorius.

Energetikos viceministras Aleksandras Spruogis sausio pabaigoje BNS teigė, kad Baltijos šalys kol kas negali atsakyti, ar VAE projektas yra konkurencingas, tačiau tikino, kad partneriai domisi projektu.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos.

Pernai spalį sudarytoje Švedijos vyriausybėje pirmą kartą yra ir žaliųjų atstovai, kurie prieš rinkimus žadėjo išjungti atomines elektrines.

Pats „Gazprom“ skatina ieškoti alternatyvų

Gamtinių dujų verslui po kelerių metų bus nelengva, nes pasaulyje prasidėjo alternatyvūs projektai, pakeisiantys iškastinį kurą, teigia Lietuvos energetikos ministras. Pasak R. Masiulio, pats Rusijos „Gazprom“ skatina valstybes ieškoti alternatyvų.

„Labai bus įdomu pažiūrėti už trejų metų, kaip apskritai atrodys dujų sektorius. Aš spėčiau, kad bus inercija ir dujoms bus nelengva, net įvertinus tai, kad dujų kainos yra kritusios“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarybos posėdyje sakė R. Masiulis.

Pasak jo, tokias permainas skatina „Gazprom“, kuris savo kainų politika verčia valstybes ieškoti alternatyvų – pavyzdžiui, biokuro.

„Pats „Gazprom“ savo rinką užmušinėja, nes mes ne vieninteliai, kurie pabandėm judėti kita kryptimi“, – teigė energetikos ministras.

Lietuvos Vyriausybė 2012 metais inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže ir reikalauja grąžinti apie 1,45 mlrd. eurų permoką už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004–2012 metais.

Tikėtina, kad siekdamas paveikti Stokholmo arbitražą, o galbūt ir Europos Komisiją, kuri tiria „Gazprom“ veiklą ir grasino nubausti jį už per dideles dujų kainas Rytų Europos klientams, Rusijos koncernas pernai gegužę 21 proc. sumažino dujų kainą bendrovei „Lietuvos dujos“.

Dėl aukštų dujų kainų Lietuvoje prieš keletą metų prasidėjo aktyvi biokuro plėtra – tokias katilines statė ir pramonės įmonės, ir šilumos gamintojai. Skaičiuojama, kad kitą šildymo sezoną iš biokuro bus pagaminama du trečdaliai šalies šilumos poreikio.

Lietuva taip pat ketina ieškoti skalūnų dujų, o radus jas išgauti Vakarų Lietuvoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...