captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė svarsto, kaip padengti „Lietuvos geležinkelių“ nuostolius

Vyriausybė svarsto, kaip padengti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ nuostolius, kasmet patiriamus vežant keleivius vietos maršrutais. Susisiekimo ministerija siūlo valstybės prievolę kompensuoti nuostolius pakeisti į galimybę, atsižvelgus į biudžeto galimybes, be to, siūloma kuo labiau juos mažinti.
 
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vyriausybė svarsto, kaip padengti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ nuostolius, kasmet patiriamus vežant keleivius vietos maršrutais. Susisiekimo ministerija siūlo valstybės prievolę kompensuoti nuostolius pakeisti į galimybę, atsižvelgus į biudžeto galimybes, be to, siūloma kuo labiau juos mažinti.

„Siūloma, kad būtų iš dalies kompensuojami keleivių vežimo nuostoliai. Kokia dalimi, nepasakyta, reiškia, jeigu iš dalies, kiek galėsi, kompensuosi, tai įstatymo nuostatos nepažeisi. Iš kitos pusės, norėta pasakyti, kad nuostoliai turėtų būti minimalūs. Stengtis, kad būtų minimalūs. Ir jų minimizavimui yra įvairių priemonių – tiek techninių, tiek maršruto optimizavimo. Konkuruoja tarpmiestiniai autobusai ir geležinkeliai, ir reikia pastudijuoti, ar tikrai reikalingi visi maršrutai“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Ministro patarėjo Ričardo Slapšio teigimu, siūloma, kad galimybė, o ne prievolė kompensuoti keleivių vežimo nuostolius būtų numatyta Geležinkelių kodekse.

„Atsižvelgiant į biudžeto galimybes, kiek tam galima skirti lėšų“, – BNS sakė R. Slapšys. Jo teigimu, planuojama atlikti studiją ir įvertinti nuostolingus maršrutus.

„Bus daroma studija, kuri turėtų padėti atsakyti į klausimą, kurie geležinkelių maršrutai dubliuojasi su automobilių keliais, kurie turi būti uždaromi, o kurie – plėtojami“, – BNS sakė R. Slapšys.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas BNS sakė, jog šios veiklos nuostoliai pernai siekė 33,88 mln. eurų, tačiau kol kas bendrovė nekomentuoja, kaip jie bus dengiami.

„Kol kas niekas nepavesta, kol kas išsakyta ir daugiau idėjų, prie šito klausimo grįšime“, – sakė R. Sinkevičius. Jo teigimu, keleivių vežimo nuostoliai yra labiau apskaitos klausimas.

„Tai daugiau buhalterinės apskaitos klausimas, ne tiek realybės. Realybę mes visi suprantame. Realybė yra tokia, kad tie nuostoliai yra kompensuoti iš kitų veiklos sričių, bet ne iš valstybės, bet įstatymas numato iš valstybės biudžeto. Tai kur ta skola? Kas skolingas geležinkeliams – Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, kas skolingas ar niekas neskolingas? Tuos buhalterinius dalykus reikia sutvarkyti“, – tvirtino R. Sinkevičius.

Anot jo, kasmet valstybei iš biudžeto reikia kompensuoti apie 29 mln. eurų nuostolių, patirtų vežant keleivius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...