captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planuose – privalomos įmokos visiems butams

Ne vienerius metus nepatvirtinama tvarka, kaip daugiabučių gyventojai turi kaupti lėšas savo namo remontui, panašu, ima judėti.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ne vienerius metus nepatvirtinama tvarka, kaip daugiabučių gyventojai turi kaupti lėšas savo namo remontui, panašu, ima judėti.

Aplinkos ministerija parengė šios tvarkos projektą, kurį turi patvirtinti Vyriausybė. Ministerijos parengtame projekte numatyta, kad kaupiamoji įmoka per mėnesį turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesio algos. Butų savininkų sprendimu ją galima padidinti, tačiau ne daugiau kaip 30 proc. Sukauptos lėšos turės būti laikomos atskiroje sąskaitoje.

Skaičiuojant pagal dabartinę minimalią algą, tai būtų po 5 euro centus už kvadratinį metrą. Taigi vidutinis 60 kv. m butas į kaupiamąjį fondą turėtų įmokėti tris eurus (apie 10 Lt).

Šiuo metu dalis daugiabučių ir be papildomo įpareigojimo patys kaupia lėšas į atskirą fondą.

Daugiabučių namų administratorius vienijančios asociacijos „Būsto rūmai“ teisininkas Algirdas Glodenis tvirtino, kad dar 2001 m. Civiliniame kodekse buvo numatyta prievolė daugiabučiams kaupti lėšas atnaujinimui. Tačiau ne vienerius metus laukiama poįstatyminių teisės aktų, numatančių, kaip tai turi būti daroma.

„Gyventojams nebebūtų tokių stresų, kai staigiai reikia sumokėti daug pinigų. Jeigu dabar name įvyksta nenumatytas įvykis, pavyzdžiui, sugenda šildymo sistemos šilumokaitis, kuris gamina karštą vandenį, reikia staigiai iš gyventojų surinkti pinigų naujam įrenginiui. Jeigu daugiabučiui reikia pirkti šilumokaitį už 5 tūkst. Lt, tai kiekvienam butui kainuoja po kelis šimtus litų. Kai yra sukauptas fondas, jo lėšos būna panaudojamos tokiems atvejams“, – DELFI aiškino jis.

Pašnekovas sakė neturįs statistikos, kiek daugiabučių Lietuvoje jau kaupia lėšas.

Pasak A. Glodenio, kaupiant lėšas pagal ministerijos parengtą projektą, jų pakaktų tik patiems būtiniausiems darbams.

Be to, esą Aplinkos ministerija formuoja dvilypę situaciją, nes, viena vertus, nurodo, kad pinigus privalu kaupti, kita vertus, apskaičiuotą tarifą turės patvirtinti namo gyventojai.

„Tarp gyventojų pasitaiko visokių, taip pat ir tokių, kurie sugeba daugiabučio namo bendruomenę nuvesti ne ta linkme sakydami, kad nekaupkime, nes pavogs lėšas“, – dėstė pašnekovas.

Nieko nedarant, kris balkonai ir liftai

Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime nurodoma, kad daugelyje šalies miestų būstas yra gerokai susidėvėjęs, kai kurie pastatai net pradėjo kelti grėsmę jų gyventojams. Senus daugiabučius tiesiog būtina atnaujinti. Pavyzdžiui, bituminė stogo danga tarnauja ne ilgiau kaip 20 metų, vandentiekio ir kiti vamzdynai – ne ilgiau kaip 30–35 metus. Po keturių dešimtmečių daug rūpesčių gali pridaryti nusidėvėjusios balkonų konstrukcijos, liftai.

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros Radavičienės, gyventojai nėra linkę investuoti į bendrojo naudojimo objektus.

„Kilus būtinybei atlikti kokį nors namo remontą, Gordijaus mazgu tampa lėšos. Juk už atliktus darbus reikia atsiskaityti iš karto, bet toli gražu ne kiekvieno buto savininkas įstengia sumokėti didesnę sumą. Todėl labai sudėtinga organizuoti atnaujinimo darbus“, – tvirtino ji.

Pasak E. Radavičienės, viena priežasčių, trukdančių kaupti lėšas, – nepasitikėjimas namų valdytojais (administratoriais), nuogąstavimai, kad lėšos bus neskaidriai naudojamos. Todėl Civilinis kodeksas buvo patikslintas nuoroda, kad Vyriausybė nustatytų daugiabučiui atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.

Ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad kaupiamoji įmoka per mėnesį turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesio algos. Butų savininkų sprendimu ją galima padidinti, tačiau ne daugiau kaip 30 proc.

Sukauptos lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje. Į ją draudžiama nukreipti išieškojimą pagal namo valdytojo ir atskiro buto savininko prievoles. Visos šioje sąskaitoje sukauptos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos įtraukiamos į apskaitą ir tvarkomos kiekvienam namui ir kiekvienų patalpų savininkui atskirai. Jos yra apdraustos pagal įstatymą.

Pasibaigus kalendoriniams metams, namo valdytojas privalo pateikti išsamią ataskaitą apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą, likutį ir pan.

Lietuvos šilumos tiekėjų surinktais duomenimis, dauguma lietuvių gyvena senuose sovietinės statybos daugiabučiuose.

55,7 proc. visų daugiabučių sudaro senos statybos nerenovuoti daugiabučiai, o 22,4 proc. – itin seni ir nerenovuoti, o likusią dalį sudaro kiek naujesni arba visiškai nauji daugiabučiai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...