captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dar griežtins kredito unijų priežiūrą

Nacionalinės kredito unijos veiklos sustabdymas kitų unijų indėlininkų esą neišgąsdino – jie atsiėmė mažiau nei 1 proc. indėlių. Tačiau Kredito unijų asociacija ir Lietuvos bankas rengiasi griežtinti unijų veiklos priežiūrą, kad ši finansų institucijų forma mažiau trauktų aferoms nusiteikusias grupuotes.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nacionalinės kredito unijos veiklos sustabdymas kitų unijų indėlininkų esą neišgąsdino – jie atsiėmė mažiau nei 1 proc. indėlių. Tačiau Kredito unijų asociacija ir Lietuvos bankas rengiasi griežtinti unijų veiklos priežiūrą, kad ši finansų institucijų forma mažiau trauktų aferoms nusiteikusias grupuotes.

Didžiausia bėda, kad į teisėsaugos akiratį patekusi finansų aferomis įtariama kredito unija vadinosi nacionaline, nes daug kam atrodė, jog ji apima visą šalį, guodžiasi Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovai. Tačiau jų  teigimu, į vienos – nors ir antros pagal dydį Lietuvoje – unijos veiklos sustabdymą, kredito unijų rinka sureagavo ramiai.

„Pirmadienio duomenimis, LCKU priklausančių unijų portfelis sumažėjo 11 mln. litų, tai tesudaro 0,75 proc. visų indėlių portfelio. Dabar LCKU sistemai priklausančiose unijose indėlių portfelis – 1,4 mlrd. litų“, – sakė Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Lietuvoje šiuo metu yra 77 kredito unijos. 63 iš jų vienija Centrinė kredito unija, kitos dirba nesijungdamos į stambesnius darinius. Tarp tokių yra ir Nacionalinė kredito unija.

Būtent noras išvengti unijoms būdingo bendruomeninio veiklos ir valdymo principo esą ir išskiria naujas, kaip grybai po lietaus dygstančias kredito unijas, dažnai atstovaujančias tik keliems asmenims ar jų grupėms.

„Norinčių steigtis iš tikrųjų yra. Kas įdomiausia – tai yra tam tikros verslo grupuotės, tam tikri buvę bankininkai, turtingi žmonės, kurie nieko bendro neturi su bendruomenėmis ir su bendruomenine veikla“, – teigė Lietuvos kredito unijų asociacijos vadovas Ramūnas Stonkus.

Anot unijos analitikų, į stambesnius darinius nesijungiančios unijos išsiskiria ir ypač sparčiais – net iki 150 proc. – turto ir indėlių augimo tempais, kurie bankų priežiūros specialistams signalizuoja apie galimas rizikos valdymo problemas. 

„Toks augimas kaip ir galėtų būti, jei tos pritrauktos lėšos būtų panaudotos tinkamai. Bet yra problema, kad indėlius prisitraukti yra labai lengva pasiūlius dideles palūkanas. Bet lėšų panaudojimas, kad unija veiktų pelningai, tenkintų narių interesus ir užtikrintų visus stabilumo rodiklius, yra atskiras klausimas“, – kalbėjo Centrinės kredito unijos Rizikos valdymo grupės vadovas Aurelijus Cvilikas.

Neoficialiomis žiniomis, teisėsaugininkai yra susidomėję dar trijų kredito unijų veikla. Vienos iš jų indėlių palūkanos yra apribotos. Centrinis bankas žada šią savaitę dar griežtinti kredito unijų veiklos priežiūros priemones.

„Pakeitimai bus keli. Vienas – jei unijos labai sparčiai auga,  augimas daugiau kaip 15 proc., 30–40 proc. indėliai auga per metus, tai unijos tuos pritrauktus pinigus visų pirma turėtų bent tam tikrą laiką laikyti likvidžioje formoje – t.y. Vyriausybės vertybiniai popieriai, indėliai bankuose, gryni pinigai, kad negalėtų tų pinigų taip greitai, beatodairiškai ir neatsakingai išskolinti“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Centrinis bankas žada unijoms nustatyti didžiausios galimos  paskolos ribą, iš unijų reikalauti griežčiau vertinti duodamus kreditus ir laikyti daugiau kapitalo galimiems nuostoliams dengti. Šiemet Lietuvos bankas jau sugriežtino kredito unijų likvidumo skaičiavimo tvarką ir įvedė egzaminą būsimiems unijų vadovams. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...