captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijos lyderiai derasi su EK ir ECB vadovais

Graikijos naujosios vyriausybės atstovai pradėjo derybas su Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) vadovais, skelbia BBC.
A. Tsipras ir J. C. Junckeris, Reuters/Scanpix nuotr.
A. Tsipras ir J. C. Junckeris, Reuters/Scanpix nuotr.

Graikijos naujosios vyriausybės atstovai pradėjo derybas su Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) vadovais, skelbia BBC.

EK vadovas Jeanas Claude`as Junckeris šiltai sutiko premjerą Alexį Tsiprą Briuselyje. Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis pranešė, kad derybos su ECB vadovu Mario Draghi Frankfurte taip pat buvo labai vaisingos.

Y. Varoufakis nori įtikinti ECB, kad, kalbant apie Graikijos skolos grąžinimą, reikia atsižvelgti į šalies ekonomiką – kuo daugiau ji atsigauna, tuo daugiau skolos Graikija gali padengti. Y. Varoufakis pranešė Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“, kad jis vadovauja bankrutavusios šalies finansų ministerijai, ir bandė įtikinti, kad naujoji Atėnų politika nereiškia, jog šalis nevykdys pažadėtų reformų. „Diskusija buvo labai vaisinga“, – pokalbį su ECB vadovu apibūdino finansų ministras.

„Neabejoju, kad mums pavyks užbaigti diskusijas su savo Europos partneriais, taip pat ir su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) bei ECB artimiausiu metu, taip būtų suteiktas impulsas Graikijos ekonomikos plėtrai“, – sakė naujienų agentūrai „Reuters“ Graikijos finansų ministerijos vadovas.

„Mes informavome jį apie svarbiausius naujosios Graikijos vyriausybės uždavinius, – kalbėjo ministras. – Vyriausybė siekia įgyvendinti dar neregėtas šalyje reformas“.

Jo vizitas Vokietijoje ir premjero susitikimas su J. C. Junckeriu Briuselyje yra vienas iš bandymų įtikinti Europos lyderius nurašyti Graikijos skolą.

Graikijos kairiųjų pažiūrų vyriausybė pažadėjo nutraukti šalyje vykdomą taupymo politiką. A. Tsipro partija „Syriza“ sukėlė daug panikos euro zonoje pranešusi, kad atsisakys paskutinės finansinės paramos dalies. Dabartinė paramos programa baigiasi vasario 28 dieną. Vis dar deramasi dėl paskutinių 7,2 milijardo eurų, kuriuos kreditorių trejetas pažadėjo sumokėti. Naujoji Graikijos vyriausybė jau pradėjo stabdyti taupymo politiką.

Euro zonos finansų ministrai susitiks vasario 11 dieną ir tarsis dėl susiklosčiusios situacijos Graikijoje.

Trečiadienį A. Tsipras susitiko ir su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku. Ketvirtadienį Y. Varoufakis pasimatys su Vokietijos finansų ministru, laikomu vienu didžiausių naujosios Graikijos vyriausybės kritikų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat nepritaria skolos nurašymui, teigdama, kad šaliai jau anksčiau buvo pritaikyta daug nuolaidų. Graikijos skola – 315 milijardų eurų, tai sudaro 175 procentus šalies BVP.

Ankstesnioji Graikijos vyriausybė susitarė su EK, ECB ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl šaliai suteiktos 240 milijardų eurų finansinės pagalbos. Dabartinis šalies finansų ministras siūlo keisti vertybinius popierius į obligacijas, kurios būtų kreditoriams grąžintos tik tuomet, jeigu atsigautų Graikijos ekonomika. Ministras nusiteikęs optimistiškai.

F. Hollande`as: Graikija patvirtino savo siekimą likti euro zonoje

Naujoji Graikijos vyriausybė patvirtino sieksianti, kad šalis liktų euro zonoje. Tai trečiadienį Eliziejaus rūmuose po derybų su Graikijos premjeru Alexiu Tsipru pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.

„Graikija patvirtino savo siekimą likti euro zonoje“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Kartu F. Hollande`as pabrėžė, kad atsakomybę už bendros Europos valiutos gyvybingumo palaikymą turi jausti visi euro zonos nariai.

„Ji nepriklauso kuriai nors vienai šaliai, tai visos euro zonos valiuta. Todėl reikalingos ir vienų, ir kitų pastangos, kad ši valiuta būtų pakankamai stabili ir gerbiama pasaulyje“, – pažymėjo F. Hollande`as.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...