captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: įmonių bankrotai turi būti skaidrūs

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kuriomis siekiama skaidrinti ir paspartinti įmonių bankroto procesus bei apginti kreditorių ir darbuotojų interesus.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kuriomis siekiama skaidrinti ir paspartinti įmonių bankroto procesus bei apginti kreditorių ir darbuotojų interesus.

Pataisomis siūloma nustatyti aiškias pareigas įmonių vadovams ir savininkams dėl bankroto bylos iškėlimo terminų ir atsakomybę už įstatymų reikalavimų nesilaikymą, taip pat nustatyti aiškesnę ir skaidresnę įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką bei bankroto administravimo išlaidų ir administratorių atlyginimų apskaičiavimo tvarką, rašoma pranešime spaudai.

„Bankrutuojančių įmonių kreditoriai ir darbuotojai metų metus negauna teisėtai uždirbtų pinigų, tačiau įmonių vadovai ir savininkai, kurie dažnai būna kalti dėl įmonės bankroto, išvengia bet kokių pasekmių. Jiems turi būti nustatytos aiškios pareigos, o bankroto administratorių atlyginimai turi būti susieti su konkrečiais veiklos rezultatais. Kur kas skaidresnė turi tapti įmonių turto pardavimo tvarka. Tai užkirstų kelią vilkinti bankroto procedūras ir leistų efektyviau patenkinti kreditorių reikalavimus“, – sako Prezidentė.

Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ (2014 m. lapkričio 25 d.) nurodė, jog dėl įsisenėjusių bankroto reglamentavimo trūkumų kreditoriniai reikalavimai padengiami vos 13 procentų.

Bankrutavusių įmonių kreditoriai per pastaruosius penkerius metus neatgavo net 2,43 mlrd. eurų (8,4 mlrd. Lt) pajamų, iš kurių valstybės biudžeto netekta dalis sudaro 434 mln. eurų (1,5 mlrd. Lt). Lietuvos gebėjimas efektyviai spręsti bankroto procedūras prastai vertinamas ir Pasaulio banko studijoje „Doing business in Lithuania“. Bankroto procesų kategorijoje Lietuva tarp 189 valstybių užima tik 67 vietą (tarp Europos Sąjungos valstybių narių – priešpaskutinę vietą). Tai mažina Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama daugiau nei 4 tūkst. bankroto bylų. Vienos bankroto bylos nagrinėjimas teisme vidutiniškai trunka 2,3 metų. Efektyviausiai pasaulyje bankroto bylas nagrinėja Suomija, kur vidutinė bankroto bylos trukmė – tik 0,9 metų. Pavėluotas bankroto bylų inicijavimas ir pernelyg ilga bankroto procedūrų trukmė lemia, kad bankroto procesai Lietuvoje yra neefektyvūs, o bankroto administratorių atlyginimų mokėjimo sistema ir bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka – neskaidrios.

Dabartinis bankroto reglamentavimas nenumato aiškaus termino, per kurį turi būti iškelta bankroto byla įmonei tapus nemokiai. Tai sudaro prielaidas įmonių vadovams ir savininkams išvengti atsakomybės. Mėnesinis bankroto administratorių atlyginimas šiuo metu nesiejamas su veiklos rezultatais ir lėšomis, gautomis už parduotą įmonės turtą ir bankroto metu išieškotas sumas. Tai skatina bankroto proceso vilkinimą.

Prezidentės iniciatyva jau yra priimtos ir nuo 2015 m. įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurios sudarė sąlygas bankroto administratorius parinkti naudojant kompiuterinę atrankos programą. Taip užkertamas kelias nesąžiningiems susitarimams ir korupcijai bankroto bylose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...