captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skalūnų konkursą ištiks VAE likimas?

Šią savaitę atidėtas sprendimas dėl sąlygų, pagal kurias pavasarį būtų skelbiamas skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursas. Esą reikia politinio sprendimo, supraskite, techniniai reikalai sutvarkyti. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Šią savaitę atidėtas sprendimas dėl sąlygų, pagal kurias pavasarį būtų skelbiamas skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursas. Esą reikia politinio sprendimo, supraskite, techniniai reikalai sutvarkyti. 

Tačiau aiškėja, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas – kategoriškai prieš žvalgybą, o jų deleguotas Aplinkos ministras nemano, kad skalūnus reikia žvalgyti dabar, Darbo partijos pirmininkė įsitikinusi, kad klausimas turi būti vėl svarstomas Politinėje taryboje, o premjeras – atvirkščiai, kad viskas vyksta pagal planą ir jokių koalicijos partnerių svarstymų nebus.

Ekonomikos ekspertas teigia, kad akivaizdu, jog nėra ne tik partijų susitarimo, nėra susikalbėjimo su visuomene, nėra dirbama ir su potencialiais investuotojais. Tai argi nėra požymių, kad skalūnų žvalgybą Lietuvoje ištiks atominės elektrinės projekto likimas, kai jis nei vykdomas, nei atšauktas?

Aplinkos ministerija skelbiasi, kad visai netrukus Vyriausybės strateginio planavimo komitetui teiks naujo netradicinių angliavandenilių, paprasčiau – skalūnų dujų, žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas. Patį konkursą, kuriuo ketinama privilioti naujų investuotojų, planuojama skelbti pavasarį. Profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, jei vyriausybė iš tiesų siekia sėkmingos konkurso baigties, prieš jį skelbdama, turi rimtai pasirengti.

„Turėtų būt aktyviai dirbama bent keliomis kryptimis: ruošiant teisines sąlygas, siunčiant investuotojams kryptingą žinią apie tai, kad jie yra laukiami,  ir, kas nemažiau svarbu, bendraujant su Lietuvos visuomene, ypač tomis grupėmis, kurios anksčiau priešinosi, ir taip pat koalicijoje tarpusavy, įskaitant ir partijų viduje, tarp pačių socialdemokratų bei su kitais koalicijos partneriais. O tokio darbo, tokio bendravimo, mano nuomone, akivaizdžiai trūksta“, – tvirtina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. dr. R. Vilpišauskas.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar pernai spalį po susitikimo su Jungtinių valstijų skalūnų dujų asociacijos atstovais pareiškė, kad galimybe Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas domisi net kelios Amerikos kompanijos. Todėl dabar jis nematąs kliūčių skelbti naują konkursą.

„Aš galiu pasakyti, kad artimiausiu metu. Mes palaikom ryšius su mūsų ambasada JAV“, – tvirtina premjeras.

Premjeras sako šiomis dienomis planuojąs klausimą aptarti su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku. Šis optimizmu netrykšta: investuotojų susidomėjimo nėra.

„Jeigu būtų dabar toks susidomėjimas, kaip dabar domisi žiniasklaida. Jeigu taip domėtųsi, bent panašiai domėtųsi užsienio investuotojai, klaustų: kada jūs čia skelbsit, kokios čia sąlygos. Deja, to susidomėjimo nėra“, – sako K. Trečiokas.

Skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso komisijos vadovė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė tikina, kad visų pirma būtinas valdančiųjų politinis  susitarimas. 2012 m. skelbtas konkursas patyrė nesėkmę, kai dėl politinių žaidimų, pakeistos teisinės ir mokesčių aplinkos bei vietos bendruomenės pasipriešinimo iš Lietuvos buvo išguita konkurso laimėtoja JAV milžinė „Chevron“. Tuo metu nesugebėjęs suvaldyti situacijos, dabar premjeras sako esąs tikras, kad antras kartas nemeluos. Jis tvirtina, kad šis projektas yra užsitikrinęs politinį palaikymą Seime, todėl prie šio klausimo grįžti nėra prasmės.

„Niekas prie jokių politinių sprendimų persvarstymo negrįš ir šio klausimo Politinei tarybai neteiksiu“, – teigia premjeras.

Tačiau šiuo klausimu socialdemokratų lyderis tarp savo koalicijos partnerių palaikymo neturi.

„Mes partijoje dar nesvarstėme, bet, manau, kad tas klausimas yra skubotas. Jis vėl politiškai neišdiskutuotas ir todėl turėtume politiškai susitarti, ar Lietuva pasirengusi skalūnų gavybai“, – sako Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Mano asmeninė pozicija yra kategoriškai neigiama. Aš manau, kad čia yra kažkas panašaus į atominį reaktorių. Kažkas yra panašaus. Daugelis žmonių buvo ir referendume balsavo prieš „Hitachi“ tokio galingumo reaktorių. Ir šiuo atveju buvo kalba apie vieną investuotoją, apie vienas sąlygas, kokios buvo tada, šiandien mes kalbame apie kažkokius menamus investuotojus, kurių nėra, ir apie kitas sąlygas. Situacija visiškai nauja, būtų labai etiška iš naujo tą svarstyti ne tik Strateginiame komitete,  bet ir Politinėje taryboje“, – tvirtina partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas.

Tačiau šie abu valdančiųjų partijų lyderiai nenori prisiminti, ar tiesiog nesuprato, kokius įsipareigojimus yra prisiėmę. Pernai minint Lietuvos narystės NATO 10-metį, septynių parlamentinių partijų atstovai pasirašė susitarimą, kuriuo be kita ko įpareigojo „iištirti esamus valstybės energetinius išteklius ir sudaryti sąlygas jų gavybai. Partijos įsipareigoja siekti šių projektų įgyvendinimo, politiškai remti ir ginti nuo interesų grupių ar trečiųjų šalių pastangų juos diskredituoti.“

Dabar partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas aplinkos ministras K. Trečiokas, matyt, yra priverstas laviruoti pagal savo politinio viršininko norus: savo pavaldiniams ministerijoje duoda nurodymus rengtis skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursui ir tuo pat metu galvoja, kaip jį atidėti.

„Aš esu „už“ ir dauguma yra „už“, tik kada? Tai aš nesu „už“, kad tai darytume rytoj“, – teigia K. Trečiokas.

Trečioko pirmtakas Valentinas Mazuronis sako, kad kalbos apie geopolitinę situaciją, atpigusią naftą ir dujas – siekis pateisinti savo neveiklumą

„Jeigu mes šiandien pradėsime žvalgyti ir surasime dujas ar naftą, tai geriausiu atveju mes po 5–7 metų galėsime pradėti eksploatuoti. Mano manymu, ką pradėjai, reikia baigti. Manau, kad tai – neturėjimas savo nuomonės, neturėjimas savo pozicijos dėl energetinės perspektyvos apskritai, o jeigu neturi ir nežinai, ką Lietuvoje daryti, tai nereikia valdžios imti“, – sako V. Mazuronis.

Panašu, valdantieji eilinį kartą demonstruoja visišką bendros pozicijos nebuvimą, tad skalūnų dujų projektui gresia panašus likimas į Visagino atominės, kai premjeras A. Butkevičius kalba vienaip, o regioniniai projekto partneriai – priešingai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...