captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vartotojų elgsenos ekspertas: euras įvestas – laukite pokyčių

Lietuvoje jau atsiskaitoma eurais, tai turėtų paveikti ir žmonių vartojimo įpročius. Kokių pokyčių galima tikėtis pasakoja Ciuricho universitete Šveicarijos bankininkystės institute mokslų daktaro laipsnį įgijęs profesorius Mihnea Constantinescu.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Lietuvoje jau atsiskaitoma eurais, tai turėtų paveikti ir žmonių vartojimo įpročius. Kokių pokyčių galima tikėtis pasakoja Ciuricho universitete Šveicarijos bankininkystės institute mokslų daktaro laipsnį įgijęs profesorius Mihnea Constantinescu.

Šiuo metu M. Constantinescu gyvena ir dirba Lietuvoje: jis yra Lietuvos banko Taikomųjų makroekonomikos tyrimų padalinio ekonomikos skyriaus vadovas, dėsto ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Lietuvoje gyvenate jau kuris laikas, bet kokį įspūdį jums padarė šalis, kai atvykote pirmą kartą?

- Pirmą kartą į Lietuvą atvykau prieš 8-erius metus ir jaučiausi keistai pažįstamoje vietoje – esu kilęs iš Rumunijos. Nors spalvos čia – kitos, požiūris yra labai panašus. Dabar situacija iš esmės pasikeitusi.

Lietuva tapo euro zonos nare. Jūs esate vartotojų elgsenos ekspertas – kokių vartotojų elgesio pokyčių galima tikėtis?

- Prisiminkime kitų šalių patirtį: vartotojai 2002-2003 m. Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje euro įvedimą siejo su didele infliacija. Dabar akivaizdu, kad įsivaizduojamoji infliacija, dėl kurios būgštauta, ir tikroji infliacija labai skyrėsi. Šalys, kurios prie euro zonos neprisijungė tuo metu, pavyzdžiui, Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, fiksavo analogišką vidutinę infliaciją, kaip dvylika prie euro zonos prisijungusių valstybių.

Kodėl infliacija naujose euro zonos narėse siejama su euru?

- Iš tiesų, sąnaudų, kurios atsiranda dėl valiutos pasikeitimo, yra: įmonės turi keisti savo apskaitą, bankai – informacines sistemas, yra ir kitų išlaidų. Natūralu, manoma, kad šios sąnaudos teks vartotojams.

Ar yra prekių ar paslaugų, kur kainos keičiantis valiutai auga sparčiau?

- Patirtis rodo, kad kainos sparčiau nei vidutiniškai auga keliuose sektoriuose, pavyzdžiui, restoranų, kavinių, drabužių valymo, kirpimo paslaugų. Eurą įsivedusi Vokietija, Prancūzija ir Ispanija per mėnesį fiksavo 1,4 proc. infliaciją šioje srityje, kai vidutinė infliacija buvo 6 kartus mažesnė ir tesiekė 0,2-0,3 proc. Latvijoje euro poveikis kainoms, „Eurostat“ duomenimis, siekė 0,1-0,2 proc.

Tai galima paaiškinti keliais argumentais. Šių sričių verslai turi šiek tiek daugiau išlaidų, yra net sąvoka „meniu sąnaudos“. Antra, restoranai yra linkę keisti kainas pakankamai dažnai, įskaitant ir sezoninius kainų pokyčius, tad, tikėtina, kad jos gali pasikeisti ir jau esant naujai valiutai. Trečia, paslaugų sferoje siekiama vartotojams vizualiai patrauklių kainų, kurios, pavyzdžiui, baigiasi 99 centais – tai dažnas, nuo seno ir nepriklausomai nuo valiutos taikomas triukas. 99 lito centus konvertavus į eurus, kaina jau ne tokia patraukli, tad, tikėtina, kad mažmenininkai ieškos naujų patrauklių kainų. Kyla klausimas, ar jos tik didės, ar keisis ir į mažesnę pusę.

Kokių pokyčių galima tikėtis nekilnojamojo turto (NT) rinkoje?

- Euro įvedimas suteiks daugiau galimybių užsienio turto valdytojams. Pavyzdžiui, jeigu esate Vokietijoje įkurtas fondas, galite turėti mandatą investuoti tik į tas rinkas, kuriose vyksta atsiskaitymai eurais. Tai, kad litas yra susietas su euru, investuoti neleido, nes turimas leidimas pirkti tik už eurus, atitinkamai – ir valdyti riziką tik eurais. Taigi, ekonomiškai Lietuva jiems galėjo būti labai patraukli, bet nepasiekiama rinka. Tikėtina, kad Lietuvoje įvedus eurą, investiciniai fondai susidomės NT, valstybės obligacijomis.

Ar tai galėtų paveikti NT kainas?

- Galėtų. Tačiau sudėtinga prognozuoti skaičiais, investuotojus gali atbaidyti nedidelis likvidumas: nors turtas patrauklus, jį mažoje rinkoje bus sunku parduoti. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kainos turėtų didėti, manau, investuotojai dairysis į kelių rūšių turtą, pavyzdžiui, žemę ar komercinės paskirties NT. Visgi, pirkti iš anksto ir iš to tikėtis uždirbti, manau, rizikinga. Bendra šalies ekonominė situacija išlieka reikšmingesniu veiksniu investicijoms nei euro įvedimas.

- Ar matote rizikų, kurių galima tikėtis tapus euro zonos nariais?

- Sakyčiau, kad nauda yra didesnė už bet kokią galimą riziką. Įvedus eurą atpigs Vyriausybės, gyventojų bei įmonių skolinimasis maždaug 0,5-0,7 procentinio punkto, nes sumažės su valiuta susijusių rizikų. Paprastai tai paskatina vartojimą.

Įvedus eurą Lietuvoje skaitine išraiška sumažėjo tiek atlyginimai, tiek kainos. Ar tai turės įtakos vartojimui?

- Psichologiškai įtakos turės daug kas. Įdomu, kad dažniausiai įvedus eurą naudą skaičiuoja bažnyčia ir labdaros organizacijos: jos sulaukia daugiau aukų. Olandijoje, Airijoje, Italijoje tam buvo naudingas keitimo kursas. Pavyzdžiui, Olandijoje, Guldeno kursas buvo 0,45378 euro. Žmonės klausdavo, kiek yra 10 Guldenų, tai – 4,5378 euro, ir aukodavo 5 eurus. Vertinant procentais tai jau 10 proc. daugiau. Analogišką efektą galima prognozuoti ir Lietuvoje.

Ar vartojimo įpročiai pasikeis, priklauso nuo konkretaus prekių krepšelio. Pastebėta, kad daugiausiai brangsta prekės, kurių kaina nesiekia 1 euro. Svarbu ir tai, kad žmonės dėmesį kreipia tik į kai kuriuos produktus, jų kainas įsimena. Prekybininkai tai žino, todėl aršiai konkuruoja dėl vartotojų stebimų kainų, bet gali prašyti daugiau už kitas prekes.

Kokių prekių kainas žmonės yra linkę labiausiai stebėti?

- Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje žmonės išreiškė nuomonę, kad kainos labai padidėjo, tai lėmė kainų apvalinimai dažnai įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms. Pavyzdžiui, jei alaus, kavos ar duonos kaina padidėjo daugiau nei įprasta, susidaro įspūdis, kad visos kainos labai išaugo. Atitinkamai, jei nueisite pas kirpėją, o ten įkainis bus padidėjęs, jums susidarys įspūdis, kad visos paslaugos labai pabrango. Tokių prekių ar paslaugų pabrangimas ir lėmė, kad vartotojams susidarė įspūdis apie augantį bendrą infliacijos lygį.

Jeigu kainos padidės tik tiek, kiek kainuoja reikalingi informacinių technologijų pertvarkymai, tikėtina, kad ir žmonių požiūris bus toks, kad esminių pokyčių su kainomis nebuvo.

Ar jūs pastebėjote kainų pokyčių?

- Mano dukra eina į vaikų darželį ir pastebėjau, kad kai kurie mano dukros darželio konkurentai jau šiek tiek padidino kainas. Manau, kad jie atsižvelgia, kaip jų kainos atrodys eurais, jeigu tai – 248,5 eurai, jie kainą kilsteli iki 250 eurų.

Ką galite patarti gyventojams pasikeitus valiutai?

- Nestresuoti, nešiotis skaičiuotuvą ir planuotis išlaidas. Siūlau prisiminti, kad paprastai keičiantis valiutai, žmonėms susidaro apie yra 5 proc. infliacijos pojūtis, kai iš tiesų ji nesiekia nė 2 proc., o Lietuvos banko infliacijos prognozė šiems metams – 0,9 proc. Tokiam pojūčiui išnykti reikės kelerių metų.

Siūlau nepamiršti ir privalumų: jeigu už prekę reikia mokėti 50 centų daugiau, kai už būsto paskolą, kurios dydis 200 tūkst. litų, 0,5 proc. mažiau palūkanų, akivaizdu, kad nauda yra didesnė nei sąnaudos.

Euro nauda ir valstybei, vartotojams akivaizdi daugeliu aspektų. Vien šalies eksportas turėtų laipsniškai padidėti 5 proc., euro įvedimas teigiamai paveiktų ir tiesiogines užsienio investicijas. Manau, Lietuva daug ko pasimokė iš kitų valstybių įvedusių eurą. Lietuvoje taikytos priemonės buvo toli gražu ne visose šalyse.

Ačiū jums už pokalbį.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close