captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sudomino mįslingi lėšų iš užsienio srautai: tai beveik 8 mlrd.

Turkijos buhalterinėse knygose vyksta keisti dalykai, ir niekas nežino, kodėl. Per pirmuosius aštuonis 2014 metų mėnesius, palyginus su prieš metus turėta situacija, kai iš šalies nutekėjo 90 mln. dolerių (79,34 mln. Eur), Turkija iš neaiškių šaltinių pritraukė 7,9 mlrd. dolerių (6,96 mlrd. Eur), skelbia šalies centrinis bankas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Turkijos buhalterinėse knygose vyksta keisti dalykai, ir niekas nežino, kodėl. Per pirmuosius aštuonis 2014 metų mėnesius, palyginus su prieš metus turėta situacija, kai iš šalies nutekėjo 90 mln. dolerių (79,34 mln. Eur), Turkija iš neaiškių šaltinių pritraukė 7,9 mlrd. dolerių (6,96 mlrd. Eur), skelbia šalies centrinis bankas.

Per ateinančius tris mėnesius 5,6 mlrd. dolerių (4,94 mlrd. Eur) iš šalies paslaptingai dingo, skelbia bloomberg.com.

Mįslingi lėšų iš užsienio srautai į ir iš šalies ekonomikos, kurie Turkijos mokėjimų balanse įvardijami kaip „paklaidos ir praleidimai“, demonstruoja drastiškus pokyčius, vykusius per pirmuosius vienuolika 2014 metų mėnesių. Lapkritį lėšų nuotėkis siekė 3,46 mlrd. dolerių (3,05 mlrd. Eur) – tai didžiausias mėnesinis kapitalo nutekėjimas per pastaruosius 16 metų, teigia Turkijos centrinis bankas.

Į šalį arba iš šalies keliaujančios lėšos kelia rimtų abejonių dėl Turkijos gebėjimo padengti dabartinį einamosios sąskaitos deficitą, kurį šalies valdžia garsiai įvardijo šalies ūkio „Achilo kulnu“.

Svarbu pastebėti, kad šalys neretai savo mokėjimų balanse turi „paklaidų ir praleidimų“. Turkijos atvejis įdomus tuo, kad šios sumos, vertinant pagal dabartinį šalies einamosios sąskaitos deficitą, yra neproporcingai didelės, teigia besivystančių rinkų strategė iš „Swissquote Bank SA“ Ženevoje Ipek Ozkardeskaja.

Į šalį ateinančių ir iš jos išplaukiančių lėšų skirtumas, liudijantis apie prekybos ir paslaugų sektoriaus padėtį – vienas iš baisiausių Turkijos galvos skausmų. 2011 metais ši suma siekė apie 10 proc. Turkijos BVP, tad šalies politikos strategai pradėjo ieškoti būdų, kaip paskatinti šalies vartotojus pirkti mažiau importuotų prekių.

Atotrūkis labai svarbus, nes būtent pagal jį ekonomistai vertina Turkijos ekonomikos pažeidžiamumą netikėtiems pokyčiams pasaulinėse finansų rinkose. Nors naujas kapitalas – kaip ir bet koks kapitalas – padeda šaliai, kai jai to labiausiai reikia, iš tikrųjų niekas nenumano, iš kur jis atkeliauja, todėl praktiškai neįmanoma nuspėti, kada jis pradings. Būtent taip ir nutiko paskutiniais 2014 metų mėnesiais.

„Nėra būdų, padėsiančių prognozuoti, kas su tais pinigų srautais nutiks 2015 metais“, – sako vyriausiasis „Oyak Menkul Degerler“ ekonomistas Mehmetas Besimoglu.

M. Besimoglu turi minčių apie pinigų šaltinį ir priežastis, kodėl jis dingsta. Įplaukiantis kapitalas gali būti susijęs su iš Irako ir Sirijos, iš kur „Islamo valstybės“ teroristai per sieną į Turkiją išgynė daugiau nei 1,5 mln. žmonių, ištekančiomis lėšomis. Kapitalas iš Turkijos sprunka nuvertėjus nacionalinei valiutai lirai.

Situacija galėtų pasikeisti galiausiai sureguliavus šalies monetarinę politiką – padidinus bazinę palūkanų normą, viešėdamas Jungtinėse Valstijoje sakė Turkijos vicepremjeras Ali Babacanas ir net kelis kartus pažymėjo, kad JAV palūkanų normos augimas – svarbiausia grėsmė Turkijos ekonomikai šiais metais. Jeigu vienoje iš didžiausių ir stipriausių pasaulio ekonomikų bus priimtas sprendimas didinti palūkanų normą, investuotojų apetitas žvalgytis į tokias augančias rinkas, kaip Turkija, kuriai užsienio kapitalas būtinas dabartiniam einamosios sąskaitos deficitui finansuoti, gali kardinaliai pasikeisti.

„Morgan Stanley“ praeitais metais Turkiją įvardijo kaip vieną iš penkių „pažeidžiamiausių“ ekonomikų. Jeigu staiga netektų investicijų iš užsienio, būtinų kompensuoti išplaukiančio ir įplaukiančio kapitalo skirtumą, šios penkios šalys nukentėtų labiausiai. Likusios keturios – Pietų Afrikos Respublika, Indonezija, Indija ir Brazilija.

22 iš pastarųjų 29 metų į Turkijos ekonomiką įplaukė daugiau mįslingo kapitalo, nei iš jos išplaukė. Tokia situacija lėmė menkesnį poreikį ieškoti finansavimo oficialiose šaltiniuose.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...