captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pabrangus frankui, Šveicarijos gyventojai ir verslas atsidūrė nepalankioje padėtyje

Neseniai Šveicarijos centrinis bankas panaikino ribą, neleidžiančią frankui brangti. Po šio sprendimo franko kursas euro atžvilgiu šoko aukštyn. Taigi vis daugiau šveicarų važiuoja apsipirkti, pavyzdžiui, į Vokietiją, nes ten už tą pačią sumą gali įsigyti penktadaliu daugiau prekių nei anksčiau.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Neseniai Šveicarijos centrinis bankas panaikino ribą, neleidžiančią frankui brangti. Po šio sprendimo franko kursas euro atžvilgiu šoko aukštyn. Taigi vis daugiau šveicarų važiuoja apsipirkti, pavyzdžiui, į Vokietiją, nes ten už tą pačią sumą gali įsigyti penktadaliu daugiau prekių nei anksčiau.

Tačiau ekspertai sako, kad toks šalies centrinio banko sprendimas pakenks vietos gamintojams, verslui, turizmo sektoriui, o pasiskolinusieji frankais jau moka didesnes mėnesines įmokas bankams.

ŠCB savo sprendimo nekomentuoja

Šveicarijos centrinis bankas (ŠCB) prieš trejus metus buvo nustatęs franko kurso aukščiausią ribą euro atžvilgiu. Euras negalėjo kainuoti mažiau nei 1,2 franko. Jei frankas imdavo brangti ir priartėdavo prie nustatytos ribos, ŠCB įsikišdavo ir neleisdavo jam labiau kilti.

Tačiau prieš dvi savaites ŠCB nusprendė panaikinti nacionalinės valiutos lubas. Kai kurie ekonomistai šį sprendimą lygino su branduoliniu sprogimu. Per kelias minutes frankas euro atžvilgiu pabrango maždaug 15 proc. ŠCB neaiškino savo sprendimo motyvų, todėl priežastis galima tik spėlioti.

Pasak „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorės Giedrės Gečiauskienės, interpretacijos gana paprastos. „Likus keletui dienų iki Europos centrinio banko (ECB) posėdžio, kuris įvyko sausio 22 d., jau buvo aišku, kad ECB išleis obligacijų supirkimo programą. Taip pat – kad tai turės reikšmingą įtaką euro ir dolerio kursui, taigi lems euro silpnėjimą. Panašu, kad dėl tokių pačių lūkesčių ŠCB pamanė, jog euro silpnėjimas turės reikšmingą įtaką Šveicarijos franko stiprėjimui, ir nusprendė, kad toliau laikyti nustatytą ribą nebeverta“, – kalba ekspertė.

Jei ŠCB nebūtų priėmęs šio sprendimo, jam toks susilaikymas, pasak G. Gečiauskienės, būtų kainavęs brangiausiai: „Po ECB posėdžio rinkose įvyko didelių pokyčių. Euras išties labai susilpnėjo ir atitinkamai būtų buvęs nemenkas spaudimas frankui stiprėti. Tai ŠCB būtų turėjęs reaguoti – atlaikyti investuotojų norą įsigyti franką ir atitinkamai išleisti į apyvartą savo pačių rezervus.“

Vis daugiau šveicarų apsiperka Vokietijoje

Nuslūgus pirmosioms emocijoms dėl staiga pabrangusio franko, dalis šveicarų patraukė į valiutų keityklas pirkti daugiau kaip dešimtadaliu atpigusių eurų, o gyvenantieji netoli sienos – į kaimynines valstybes apsipirkti, mat už tą patį franką jau galėjo įsigyti daugiau prekių. Pavyzdžiui, anksčiau šveicarai už 100 eurų sumokėdavo ne mažiau kaip 120 frankų, o dabar už 100 eurų jie sumoka maždaug 102 frankus.

Vienos Vokietijos drabužių parduotuvės, esančios miestelyje netoli sienos su Šveicarija, pardavėjas Holgeris Rupalis sako, kad pirkėjų skaičius jau kitą dieną po Šveicarijos franko pabrangimo – išaugo.

„Šiuo metu parduotuvėse vyksta žiemos išpardavimai, per kuriuos mes visada sulaukdavome daugiau klientų. Tačiau tikrai pastebime, kad šveicarų parduotuvėje padaugėjo. [...] Juk žmonės jau seniai suprato, kad Vokietijoje yra pigiau nei Šveicarijoje. O dabar dėl pabrangusio franko jie gali sutaupyti dar maždaug penktadalį. Todėl manau, kad mūsų laukia džiugi ateitis dėl šveicarų klientų, kurie perka nemažai“, – sako verslininkas.

Padėtis Šveicarijai nepalanki

Kol kas paprasti šveicarai džiaugiasi išaugusia galimybe pigiau apsipirkti. Tačiau, pasak G. Gečiauskienės, vis dėlto dabartinė situacija nėra palanki Šveicarijai: „Pirmiausia kalbame apie įmones, gaminančias prekes eksportui, nes, brangstant frankui, jų konkurencingumas slopsta. Kitas dalykas – stiprus frankas reikš importuojamą defliaciją.“

Tai reiškia, kad į Šveicariją importuojamos prekės pigs, todėl vietinė produkcija taps mažiau patraukli. Be to, tai dar labiau stiprins franko perkamąją galią, ko ŠCB iki šiol bandė išvengti.

Tačiau sunerimę ne tik eksportuotojai ar investuotojai. Sunerimęs ir visas turizmo sektorius, nes ir iki šiol buvusi brangi šalis dabar tapo dar brangesnė. Kol kas reikšmingo turistų skaičiaus sumažėjimo, susijusio su franko stiprėjimu, nėra fiksuojama, tačiau neaišku, kaip bus vėliau, nes šalis sulaukdavo daug rusų turistų, kurie nebeatvažiuoja dėl ekonominės situacijos Rusijoje. Be to, sunerimę ir tie, kurie šiuo metu yra pasiskolinę Šveicarijos frankais.

„Situacija tikrai gana aštri. Centrinėje ir Rytų Europoje buvo santykinai populiaru duoti paskolas Šveicarijos frankais. Priežastys labai paprastos. Šių valiutų palūkanos istoriškai būdavo gerokai žemesnės negu euro. Ir, žinoma, kurso santykinis stabilumas buvo dar vienas pozityvus veiksnys –frankas ilgus metus išties buvo santykinai mažai svyruojanti valiuta“, – pastebi G. Gečiauskienė.

Jos teigimu, negalima sakyti, kad bankai melavo ar apgavo, – visuomet reikia atsiminti, kad skolintis kita valiuta, negu kad gaunamos pajamos, yra rizikinga. Beje, paskolų Šveicarijos frankais, pasak ekspertės, Lenkijoje, Vengrijoje buvo išdalyta nemažai, o Lietuvoje jos nesiekė 1 proc.

„Taigi klientai, kurie iki šiol turėjo tokias paskolas, jas turi tvarkyti Šveicarijos frankais. Šiuo atveju jie tikrai pralošė. Kadangi Šveicarijos frankas euro atžvilgiu pakilo 15 proc., kiekvieną mėnesį maždaug tokia dalimi daugiau kainuoja padengti savo paskolos likutį“, – kalba G. Gečiauskienė.

Panašiai gali nutikti su Danijos krona

Kiek truks tokia situacija, anot G. Gečiauskienės, nežinia. Be to, šiuo metu ir palūkanos už indėlius frankais yra neigiamos. Tai reiškia, kad norintys laikyti indėlius banke frankais privalo už tai susimokėti.

Ekspertai tai vadina atgrasymo priemone, nes dabartinį ŠCB siekį galima paaiškinti taip: norima, kad frankas būtų kiek įmanoma mažiau patraukli valiuta investuotojams ir neapsimokėtų jos įsigyti ir turėti. Dėl to šiuo metu nekreipiamas dėmesys į tai, kad veiksmai, kuriais to siekiama, kenkia šalies gamintojams, ekonomikai, eksportui.

„Panašu, kad tai veikia, ir visai neblogai. Neigiamos palūkanos tikrai nepatrauklus veiksnys investuotojams ateiti ir laikyti lėšas Šveicarijoje. Kitų priemonių atgrasyti nuo franko centrinis bankas nelabai turi. O kadangi kurį laiką reikės jiems gintis nuo norinčiųjų franką pirkti ir jį laikyti, taip ir bus. Kol euro zona balansuoja ant augimo ribos ir kovoja su defliacija, tol spaudimas frankui išliks“, – sako  G. Gečiauskienė.

Spėjama, kad spaudimą brangi artimiausiu metu patirs ir Danijos krona, – tuomet ir ši šalis atsidurtų tokioje padėtyje, kaip Šveicarija. Tiesa, Danijos centrinis bankas pareiškė, kad tikrai nėra linkęs leisti kronai nevaldomai brangti euro atžvilgiu, tačiau, anot G. Gečiauskienės, tokie pareiškimai nėra garantija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close