captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kainų eurais suvokimas: žmonės apsigauna pirkdami mažos vertės prekes

Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai. Pastarųjų teigimu, nors bendra jų apyvarta sumažėjo, pirkėjai ėmė rinktis prekes, kurios anksčiau jiems atrodė neįkandamos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai. Pastarųjų teigimu, nors bendra jų apyvarta sumažėjo, pirkėjai ėmė rinktis prekes, kurios anksčiau jiems atrodė neįkandamos.

Vis dėlto, analitikų teigimu, litus versdami į eurus, žmonės daro maždaug tik 10 proc. paklaidą, tačiau grėsmė slypi, nustatant mažos vertės prekių kainą.

Kiek klystama, verčiant mintinai kainas iš litų į eurus? Kaip žmonės skaičiuoja? Ir kaip apskritai suvokia prekių ir paslaugų kainas naująja valiuta? To klausę ekspertai sako, kad verčia sumas – kas kaip. Bet neretas apvalina ir kainą litais, ir euro kursą. Pvz., jeigu kaina buvo 9 litai, padidina iki 10-ies, o euro kursą – iki 3,5 euro, nes keturi skaičiai po kablelio – per sunku. Tačiau, anot analitikų, čia ir slypi grėsmė – mat parduotuvėje pamatęs mažesnę sumą, nei užsifiksavusi galvoje, žmogus gali prisipirkti per daug.

„Jeigu mes randame kainas mažesnes, negu mes tikėjomės susiskaičiavę į eurus, mes pasiduodam tai pigumo iliuzijai. Ir atvirkščiai – jeigu mes kainas randame didesnes eurais, negu tikėjomės, tai gali suveikti kaip šioks toks saugiklis nuo pigumo iliuzijos“, – aiškina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Dėl didelės vertės prekių žmonės esą nepuola elgtis spontaniškai, nors, pvz., skalbimo mašina dabar atrodo keliskart pigesnė, ir kainą palygina su savo pajamomis.

Tačiau išlaidos mažesnės vertės prekėms, anot tyrimo, atrodo ne itin reikšmingos, ir dažnas nė nesusimąsto, kad, pvz., 1,3 euro ir 1,6 euro – tai lito skirtumas. Analitikai siūlo, perkant būtent kasdienes prekes, žiūrėti į kainas litais ir taip kontroliuoti išlaidas. Iš visų dažnai perkamų prekių žmonės esą jau įprato bene tik prie degalų kainos eurais. Kai kurie pagal degalų kainą net vertina kitų prekių kainas, pvz., kiek litrų benzino yra kilogramas mėsos?

Tiesa, ši apklausa daryta prieš pat euro įvedimą, kai kainos tik skelbtos abiem valiutomis, tad, anot banko atstovės, gali būti, kad dabar žmonės jau turi kitokį suvokimą ir skaičiuoja irgi kitaip.

Bet prekybininkai sako – niekas dar nepasikeitę, dažnas nesusigaudo.

„Bendra pinigų apyvarta per dieną sumažėjo, bet atsirado nauja tendencija, kai, sakykim, ateina močiutė – aliejus kainavo 7 litai, dabar jis kainuoja 2 eurai, žinokit, pradėjo judėt tokios prekės, kurios buvo brangesnės ir anksčiau neperkamos. Turbūt dar žmonės nesupranta pilnos euro vertės“, – mano individualios prekybos įmonės savininkas Kęstutis Petrauskas.

Analitikai sako, kad norint greičiau įprasti prie kainų eurais, galima dažniau eiti į parduotuves tiesiog pasidairyti, įsižiūrėti. Ir stengtis įsiminti naujas vadinamąsias kritines ribas: pvz., buvo litas, 10, 20, 50 ar 100 litų. Dabar – 30 euro centų, 3, 6, 15 ir 30 eurų. 

Vis dėlto kitų šalių praktika rodo, kad prie mažos vertės prekių kainų eurais įprantama maždaug per pusmetį. O televizoriai, šaldytuvai ar namai ir po dešimtmečio dar skaičiuojami nacionaline valiuta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...