captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: Lietuvoje – pesimizmo protrūkis dėl ekonomikos

Gyventojų požiūris į šalies ekonomikos būklę per metus pasikeitė ženkliai – 2013-ųjų gruodį 25 procentai Lietuvos gyventojų buvo įsitikinę, kad šalies ekonominė padėtis iš esmės krypsta į blogąją pusę, po metų taip manančių buvo jau 40 procentų. Ekonomistai tokią kaitą linkę aiškinti gyventojų baimėmis dėl euro įvedimo, taip pat prastėjančia ekonomine situacija Rusijoje ir Baltarusijoje. Sociologinė gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad moterys ekonominę padėtį šalyje vertina prasčiau nei vyrai.

Gyventojų požiūris į šalies ekonomikos būklę per metus pasikeitė ženkliai – 2013-ųjų gruodį 25 procentai Lietuvos gyventojų buvo įsitikinę, kad šalies ekonominė padėtis iš esmės krypsta į blogąją pusę, po metų taip manančių buvo jau 40 procentų. Ekonomistai tokią kaitą linkę aiškinti gyventojų baimėmis dėl euro įvedimo, taip pat prastėjančia ekonomine situacija Rusijoje ir Baltarusijoje. Sociologinė gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad moterys ekonominę padėtį šalyje vertina prasčiau nei vyrai.

Praėjusių metų gruodį vos dešimtadalis šalies gyventojų (11 proc.) buvo įsitikinę, kad ekonominė situacija Lietuvoje per pastaruosius porą mėnesių pasikeitė į gerąją pusę, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės Baltijos tyrimai“ gruodžio 12–22 dienomis atlikta sociologinė apklausa. Lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, optimistų skaičius smuko 5 proc., nuo 2013-ųjų gruodžio šis skaičius sumažėjo 8 proc.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors per 2014 metus Lietuvoje augo tiek minimalus mėnesinis atlyginimas, tiek ir vidutinė alga, optimizmo smukimas rodo, kad uždarbio augimas skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose nebuvo tolydus.

„Informacinių technologijų ir komunikacinių paslaugų, statybų sektoriuje atlyginimų augimas viršijo 7 proc., bet buvo sektorių, kur atlyginimas visai nedidėjo, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojams, todėl natūralu, kad tie gyventojai visiškai nejautė ekonomikos augimo“, – sakė N. Mačiulis.

Kalbėdami apie 15 proc. punktų per metus padidėjusį respondentų pesimizmą dėl ekonominės padėties Lietuvoje, ekonomistai įvardija tas pačias priežastis – geopolitinė įtampa Rytuose ir su tuo susijusios implikacijos Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos bei visos ES ekonomikoms, taip pat pagrįsti ir nepagrįsti lūkesčiai, susiję su euro įvedimu. N. Mačiulio teigimu, rugpjūtį Rusijos pritaikytos maisto produktų embargo priemonės ir apribojimai muitinėse atsiliepė net ir toms įmonėms, kurių šie suvaržymai tiesiogiai nepalietė.

Net jei darbuotojai tiesiogiai to nepajautė, tai tikrai juto nerimą, kaip keisis paklausa ar visai nesustos prekybos santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

Panašius argumentus išsakęs banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prideda, kad Rusijos ir Baltarusijos gyventojų perkamosios galios mažėjimas bei politinė trintis tarp Rytų ir Vakarų gyventojų nuotaikas veikia ne tik per Lietuvos maisto pramonės, bet ir turizmo bei transporto sektorius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, per pirmus dešimt praėjusių metų mėnesių turistų srautas iš Rusijos į Lietuvą sumažėjo bent 6 proc.

„Rusų ir baltarusių turistai palieka apie pusę visų Lietuvos turizmo sektoriaus pajamų“, – sako Ž. Mauricas. Anot Valstybinio turizmo departamento, pajamos iš atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo 2013 m. sudarė apie 3 proc. viso Lietuvos BVP.

„Nordea“ analitiko nuomone, pesimistiškiau padėtį šalyje turėtų vertinti ir neskaidrias veiklas Rytų šalyse vykdę asmenys – užsiiminėję degalų ar cigarečių kontrabanda.

Kitas gyventojų nuotaikas smukdęs reiškinys – euro įvedimas ir dėl to kylantys racionalūs ir neracionalūs būgštavimai. N. Mačiulio nuomone, didžioji gyventojų dalis, neskaitant verslininkų, tiesiogiai neturėjo jokių papildomų išlaidų ruošiantis euro įvedimui, todėl gyventojai daugiausiai buvo išsigandę augsiančių kainų ir perkamosios galios kritimo.

„Net jeigu tie lūkesčiai ir buvo nepagrįsti, jie gadino gyventojų nuotaikas“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, panašus pesimizmo protrūkis dėl euro įvedimo buvo stebimas ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje, kur daugiau nei trečdalis gyventojų buvo įsitikinę,esą kainos prieš ir po euro įvedimo kils, tačiau tokie lūkesčiai iš esmės pasirodė nepagrįsti jau po trijų mėnesių, todėl bendras Lietuvos gyventojų požiūris į šalies ekonomiką taip pat turėtų taisytis.

„Latvijos ir Estijos pavyzdys buvo kone identiškas ir tas pats kartojasi Lietuvoje. Likus trims mėnesiams iki euro įvedimo, trečdalis gyventojų baiminosi, kad įsivedus eurą kainos kils, tuo tarpu praėjus trims mėnesiams po euro įvedimo tokių gyventojų procentas smuko iki 10–12 proc.“, – komentuoja „Nordea“ atstovas.

„Baltijos tyrimų“ apklausa taip pat atskleidė, kad ekonomikos padėtimi šalyje dažniau yra nepatenkintos moterys negu vyrai. Ekonomistai to nėra linkę sieti su išskirtine lyčių diskriminacija šalyje įsidarbinant, nors pripažino, kad skirtumų tarp vyrų ir moterų atlyginimų už tą patį darbą esama. N. Mačiulis tokią tendenciją linkęs sieti su spartesniu darbo vietų kūrimu sektoriuose, kur įsidarbina daugiau vyrų, taip pat teigė, kad mūsų šalyje vis dar nepakankamai vertinamas vaikus auginančios moters indėlis į valstybės ekonominę ateitį.

Pasak Ž. Maurico, pesimistiškesnis moterų požiūris į ekonomiką yra bendra pasaulinė tendencija, be to, ant moterų pečių kur kas dažniau nei ant vyrų gula šeimos išlaidų planavimas, todėl jos daugiau linkusios pabrėžti patiriamas išlaidas, o ne gaunamas pajamas. Ekonomisto teigimu, įtaką tyrimo rezultatams galėjo padaryti ir tendencijos Lietuvos statybų sektoriuje, kuriame didžiąją dalį darbuotojų sudaro vyrai.

„Vyrų lūkesčiai kur kas labiau priklauso nuo statybų sektoriaus aktyvumo, nes didžioji dalis vyrų dirba statybų sektoriuje. Jeigu (vyrai. – ELTA) mato, kad tame sektoriuje situacija yra nebloga, kokia ji buvo ir yra šiuo metu Lietuvoje, jų lūkesčiai kyla, – aiškino Ž. Mauricas. – Cikliškumas vyrus veikia žymiai labiau: kai vyrai būna optimistiškiau nusiteikę negu moterys, tai rodo, kad ekonomika yra virš ilgalaikio vidurkio augimo“.

Moterys dažniau nei vyrai nepatenkinti esama finansine padėtimi ir kalbant apie šeimos finansus. „Nordea“ ekonomistas pažymi, kad moterys, besirūpinančios šeima, taip pat kur kas dažniau susiduria su viešųjų paslaugų sektoriumi – darželiais, mokyklomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl jų vertinimui didesnę įtaką turi šių paslaugų kokybė, kuri, pasak Ž. Maurico, Lietuvoje galėtų būti ir geresnė“.

Sociologinės apklausos duomenimis, gyventojų nuomonė apie savo šeimos finansus buvo linkusi krypti į blogąją pusę: 2014 m. gruodį finansinį pagerėjimą teigė pajutę 10 proc. respondentų, tiek pat kiek ir prieš metus. Tuo tarpu pablogėjimą gruodį teigė jutę 40 proc. respondentų – 6 proc. daugiau nei 2013 m. gruodį. Jokio pasikeitimo teigė nejutę 49 proc. respondentų, nors paskutinį 2013 m. mėnesį tokių buvo 54 proc.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...