captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gali mažėti valstybės investicijos į Vilniaus ir Kauno šilumos ūkius

Vyriausybės investicijos į Kauno šilumos ūkio pertvarką gali būti mažesnės, negu planuota anksčiau. Bet kainų reguliuotojai apskritai perspėja apie galimą investicijų riziką mieste, kur jau dabar jaučiamas šilumos perteklius. Projekto įgyvendintojai žada prieš statydami naują elektrinę Kaune išsamiai įvertinti investicijų poreikį ir rinką.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vyriausybės investicijos į Kauno šilumos ūkio pertvarką gali būti mažesnės, negu planuota anksčiau. Bet kainų reguliuotojai apskritai perspėja apie galimą investicijų riziką mieste, kur jau dabar jaučiamas šilumos perteklius. Projekto įgyvendintojai žada prieš statydami naują elektrinę Kaune išsamiai įvertinti investicijų poreikį ir rinką.

Vyriausybės programoje numatytos, bet dar nepradėtos statyti naujos kogeneracinės elektrinės Vilniuje ir Kaune kelia daugybę klausimų. Konferencijoje Seime suabejota, ar iš viso Kaunui reikia naujų šilumos gamybos pajėgumų – esą jau dabar šiame mieste yra šilumos perteklius. Abejota ir naujos elektrinės Vilniuje būtinumu (esą gal pigiau būtų pertvarkyti vieną trečiosios termofikacinės elektrinės bloką), abejota , ar ne perdaug europinės paramos ketinama skirti vien šiai programai.

Premjeras gina Vyriausybės ketinimus sumažinti monopolininkų įtaką ir atpiginti šilumą didmiesčiams, pastačius naujas kogeneracines elektrines, tik pripažįsta, kad investicijos Kaune galbūt mažės.

„Reikia suprasti, kad Kauno mieste yra padarytos didelės investicijos. Reikia žinot, kokia bus šilumos pardavimo kaina, pagamintos kitose katilinėse, ir yra Vyriausybės interesas, kad ta naujoji įmonė gamintų šilumą naudojant atliekas, dujas ir biokurą“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Principas yra toks – pajėgumų turi būt pastatyta tiek, kad užtikrintų mažiausią kainą, – sako energetikos ministras Rokas Masiulis. – Dabar matome, kad pajėgumų yra daug pristatyta , bet jie neužtikrina mažiausios kainos. Ir, kaip premjeras sakė konferencijoje, tie gamintojai, kurių sąnaudos yra žymiai mažesnės ir galėtų pigiau pardavinėt, jie to nedaro. Todėl valstybė turi užtikrinti, kad valstybė užbrėš tą ribą, aukščiau kurios kainos nekils“.

Tačiau kainų reguliuotojai perspėja – programos planus gali pakoreguoti konkurencija. Būtent dėl jos investicijos į naujas jėgaines gali neatsipirkti.

Jeigu ateina po 4 metų naujas gamintojas, kur prieš tai gaminę įrenginiai jau yra atsipirkę ir gali dirbt vien ant kuro kaštų, konkurencinio spaudimo apimtyje tai yra labai didelė rizika – ateiti su nauju objektu be jokių garantijų, be nieko. Ir iš reguliatoriaus yra signalas, kad tai reikia išdiskutuot“, – sako Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša.

Projektais besirūpinanti Lietuvos energijos bendrovė sako riziką suprantanti, bet jos nebijanti – esą konkuruos pigesniu kuru – atliekomis, o Kaune ieškos optimaliausio varianto.

„Yra užbrėžtos maksimalios ribos, ir tai nėra įpareigojimas mums pastatyti 53 MW Kaune ir Vilniuje 145 MW elektros. Tai yra maksimali kepurė. Koks optimalus sprendimas bus tiek Vilniuje, tiek Kaune, bus bendrai nuspręsta su partneriu, įvertinant rinkos aplinkybes – tiek elektros, tiek šilumos, tiek kuro – ir tie galingumai tikrai bus ne maksimalūs“, – sako „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Razburskis.

Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta, kad pastatytos naujos elektrinės gamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos, o ji tuose miestuose pigtų nuo 20 iki 30 proc. Skaičiuojama, kad jų statybai reikėtų daugiau kaip pusės milijardo eurų investicijų. Apie pusę pinigų tikimasi gauti iš ES.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...