captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vėl siūlys tai, ko seniai Lietuvoje nebuvo

Lietuvoje po daugelio metų vėl atgimsta valiutų keityklos.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvoje po daugelio metų vėl atgimsta valiutų keityklos.

Galimybė steigtis šiam verslui atsirado po to, kai pernai Seimas priėmė Valiutos keityklos operatorių įstatymą, kuris įsigaliojo šiemet.

Trečiadienį Lietuvos bankas išdavė pirmąsias dvi valiutų keityklų licencijas bendrovėms „9999 LT“ ir „Drusvalas“.

Pirmoji bendrovės „Drusvalas“ valiutos keitykla per artimiausią mėnesį turėtų atsirasti Kauno Savanorių prospekte.

„Lietuva yra tranzitinė šalis, teko dirbti įvairiuose bankuose, todėl turime patirties. Manau, kad paslaugą teiksime tikrai ne blogiau nei bankai. Taigi valiutą bus galima išsikeisti patikimai ir greitai“, – sprendimą imtis šio verslo DELFI argumentavo bendrovės vadovas Anatolijus Miknevičius.

Prekiauti planuojama 33 valiutomis.

Pasiteiravus, ar verslas gali būti pelningas Lietuvai prisijungus prie euro zonai, pašnekovas sakė: „Bet kokį verslą pradedant yra tam tikra rizika. Mes taip pat rizikuojame, bet nebijome“.

Tauraisiais metalais, briliantais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios bendrovės „9999 LT“ direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Marcinkėnas DELFI sakė, kad, kad valiutos keityklos atsiras jau dabar bendrovei priklausančiose prekybos vietose Vilniuje ir Klaipėdoje. 

Keisti planuojama JAV dolerius, svarų sterlingus ir Lenkijos zlotus. Kol kas neskelbiama, kad duris atvers pirmoji bendrovei priklausanti keitykla.

Lietuvoje grynųjų pinigų keityklos išnyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai grynųjų pinigų keitimo operacijas buvo leista atlikti tik komerciniams bankams.

Pasiūlė turgaus prekeiviai

Valiutų keityklų sugrąžinimo iniciatorius socialdemokratas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas DELFI sakė, kad idėja siūlyti minėtas pataisas jam kilo apsilankius Marijampolėje.

„Ten priėję automobilių turgaus prekeiviai pasakojo, kad atvažiavę jų klientai iš Kazachstano, Uzbekistano ir kitų šalių negali išsikeisti pinigų, nes bankai dirba tik darbo dienomis iki 17 val. Po jų darbo laiko visiškai nėra, kur išsikeisti pinigų“, – komentavo jis.

Pasak Seimo nario, kitose šalyse gausu tokių valiutų keityklų. B. Bradauskas nemano, kad po euro įvedimo valiutų keityklos jau nebus tokios reikalingos.

„Taip, mes turime eurą, bet atvažiuoja žmonės iš Norvegijos, Šveicarijos, Rusijos, Baltarusijos ar kitur. Galų gale, jeigu verslas matys, kad jiems neapsimoka steigti keityklų, jų nesteigs, bet tam sudaryti galimybę visada reikia“, – dėstė jis.

Pašnekovas nenori sutikti ir su kritikais, tvirtinančiais, kad keityklos gali tapti pinigų plovyklomis.

„Visame pasaulyje jos yra, centrinis bankas nustato taisykles ir suteikia leidimus. Kalbant apie nekontroliuojamą pinigų plovimą, tai turguose jis gali būti kur kas didesnis nei oficialiai įsteigtoje įstaigoje. Tokios kalbos neatlaiko kritikos. Žinoma, joms steigiantis, bus praradimai bankams“, – kalbėjo B. Bradauskas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas anksčiau DELFI sakė neprieštaraujantis rinkos liberalizavimui, tačiau įspėjo dėl galimos pinigų plovimo grėsmės.

„Manyčiau, kad gal ir yra poreikis tokioms operacijoms, nes keityklų nėra daug. Gal tai ir būtų naudinga, bet svarbiausias dalykas, kad būtų užtikrinami pinigų plovimo prevencijos reikalavimai“, – teigė jis.

S. Kropas nuogąstavo, kad leidus šalyje steigtis valiutų keitykloms, jos netaptų pinigų plovyklomis.

„Saugumo, ataskaitų, priežiūros ir klientų identifikavimo reikalavimai turėtų būti kaip bankuose. Neturėtų būti lengvatų ar palengvintų valiutos keitimo operacijų, palyginus su bankais. Šalis turėtų labai neigiamą šleifą, jei atsirastų landos ar galimybės lengviau, apeinant bankus, keisti pinigus“, – tvirtino jis.

Šiuo meti Lietuvoje valiutos keitimo paslaugas teikia licencijas turinčios kredito įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo paslaugų įstaigos, kiek tai susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, bei finansų maklerių įmonės, kiek tai susiję su finansinių paslaugų teikimu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...