captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro zonos valstybės skola – 92,1 proc. BVP, o ES – 86,6 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, trečiojo praėjusių metų ketvirčio pabaigoje valstybės skola euro zonoje, palyginti su antruoju 2014-ųjų ketvirčiu, smuko nuo 92,7 iki 92,1 proc. BVP. Tuo metu visoje ES rodiklis minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 87 iki 86,6 proc. Toks visame regione matomas nuosmukis registruojamas pirmą kartą po 15-a ketvirčių iš eilės matyto pakilimo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, trečiojo praėjusių metų ketvirčio pabaigoje valstybės skola euro zonoje, palyginti su antruoju 2014-ųjų ketvirčiu, smuko nuo 92,7 iki 92,1 proc. BVP. Tuo metu visoje ES rodiklis minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 87 iki 86,6 proc. Toks visame regione matomas nuosmukis registruojamas pirmą kartą po 15-a ketvirčių iš eilės matyto pakilimo.

Palyginti su trečiuoju 2013 metų ketvirčiu, viešojo sektoriaus skola euro zonoje padidėjo nuo 91,1 iki 92,1 proc., o ES – nuo 85,3 iki 86,6 proc.

Trečiojo praėjusių metų ketvirčio pabaigoje skolos už obligacijas sudarė 79,3 proc. euro zonos viešojo sektoriaus įsiskolinimų, ES šis rodiklis siekė 81 proc. Kito pobūdžio skolos siekia atitinkamai 17,9 ir 15,3 proc., o likusius 2,8 bei 3,7 proc. viešojo sektoriaus įsiskolinimų sudaro neapmokėtos išlaidos už keičiamas valiutas ir indėlius.

Europos Sąjungai finansiškai rėmus kai kurias regiono valstybes pateikiama ir tarpvyriausybinių paskolų statistika: trečiojo ketvirčio pabaigoje tokių paskolų ir BVP santykis euro zonoje sudarė 2,4 proc., o ES – 1,8 proc.

2014 metų liepos-rugsėjo mėnesiais didžiausia valstybės skola buvo registruojama Graikijoje (176,0 proc.), Italijoje (131,8 proc. BVP) ir Portugalijoje (131,4 proc. BVP), tuo metu mažiausia – Estijoje (10,5 proc. BVP), Liuksemburge (22,9 proc. BVP) bei Bulgarijoje (23,6 proc. BVP).

Palyginti su antruoju 2014 metų ketvirčiu, devyniose ES valstybėse narėse nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, aštuoniolikoje sumažėjo, o Estijoje nepakito. Stipriausias padidėjimas matyti Bulgarijoje (3,1 procentinio punkto), Portugalijoje (1,9 procentinio punkto) ir Danijoje (1,6 procentinio punkto). Didžiausias skolos nuosmukis nurodomas Kipre (-5,1 procentinio punkto), Maltoje (-2,7 procentinio punkto) ir Vengrijoje (-2,6 procentinio punkto).

Palyginti su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, aštuoniolikoje ES valstybių narių nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, dešimtyje rodiklis sumažėjo. Daugiausiai jis pakilo Slovėnijoje (16,8 procentinio punkto), Kroatijoje (7,3 procentinio punkto) bei Bulgarijoje (6,6 procentinio punkto). Tuo tarpu daugiausiai smuko Airijoje (-9,4 procentinio punkto), Lenkijoje (-8,0 procentinio punkto) ir Liuksemburge (-5,0 procentinio punkto).

Lietuvoje per trečiuosius tris praėjusių metų mėnesius valstybės skola pasiekė 38,3 proc. BVP. Lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu rodiklis smuko 0,4 proc., o trečiuoju 2013 metų ketvirčiu – 0,8 proc.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...