captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniečiai ėmė domėtis vienos rūšies NT

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės pastebi rinkos suaktyvėjimą centrinėje Vilniaus dalyje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės pastebi rinkos suaktyvėjimą centrinėje Vilniaus dalyje.

Vieni svarsto, kad tai gali lemti iš užmiesčio atgal į miestą parsikraustantys žmonės, kiti tvirtina, kad tiesiog per kelerius metus miestiečiai sukaupė nemažas sumas, o gerų pasiūlymų anksčiau nebuvo.

NT vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas teigia, kad jau kurį laiką pastebimi besikeičiantys miesto gyventojų poreikiai ir kriterijai, kuriais vadovaujantis pasirenkama gyvenimo vieta.

„Prieš kurį laiką vyravo nuostata, kad daugiau lėšų sukaupusiam žmogui komfortabiliau gyventi užmiestyje nuosavame name. Šiandien matome, kad į mūsų vystomos „Antakalnio terasų“ gyvenvietės didelius butus, turinčius nuosavas erdvias terasas, parvyksta gyventi žmonės iš individualių namų. Čia vilniečiai renkasi arba butus per du aukštus, arba vieno aukšto didelės kvadratūros butą. Jau galime kalbėti apie besikeičiantį pasiturinčio vilniečio portretą. Namas užmiestyje tokiam sostinės gyventojui nebėra privalomas“, – komentare DELFI tvirtino M. Umbrasas.

Tačiau tuo pačiu, pasak jo, privačių namų gyventojai, parsikraustantys į miestą, nori išsaugoti ir dideles gyvenamąsias erdves, ir jausti gamtos artumą.

Šios bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik 39 proc. apklaustųjų pasakė, kad, renkantis naują būstą, miesto rajonas yra svarbiausias kriterijus, o 15 proc. teigė, kad jiems svarbiausia yra aplink esanti infrastruktūra.

Minėtas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad jaunesnės kartos žmonės (iki 35 m.) yra reiklesni gyvenamajai aplinkai – jie jaučia didesnį socializacijos poreikį, labiau kreipia dėmesį į aplinkinius socialinius objektus nei vidurinioji karta (36-55 m.).

Konkurenciją sudaro maži namai ir kotedžai

Tačiau kitų NT bendrovių atstovai sako, kad grįžtantys į miestą tikrai nesudaro didžiosios dalies prabangių būstų pirkėjų.

„Matome, kad yra susidomėjimas nekilnojamuoju turtu centrinėse miestų dalyse, bet nemanytume, kad tai lemia gyventojų migracija iš užmiesčio į miestą. Galbūt dažniau tai yra šiek tiek turtingesnių gyventojų antras arba paskesnis pirkinys: jie turi būstą užmiestyje, o turimus pinigus investuoti į NT senamiestyje. Kalbant apie absoliučius skaičius, gyventojų srautas į periferiją yra didesnis nei į centrą“, – DELFI komentavo NT paslaugų bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Pasak jo, kalbant apie pokyčius NT rinkoje, matoma kur kas didesnė konkurencija butams iš nuosavų atskirų ar sublokuotų namų, kotedžų periferinėje miesto zonoje.

Be to, pasak pašnekovo, vertinant pagal statybų apimtis tūkstančiui gyventojų, Klaipėdos rajonas su statomais individualiais būstais pirmauja visoje Lietuvoje, antroje vietoje yra Vilniaus rajonas.

„Manyčiau, kad tokie statybos tempai yra ne be reikalo, o todėl, kad gyventojai domisi. Tiesiog už ekonominės klasės buto kainą – 200-300 tūkst. Lt – gyventojai gali nusipirkti kotedžą arba sublokuotą namą periferinėje zonoje“, – teigė A. Antanavičius.

Pastebimas ir dar vienas pokytis – per praėjusį pakilimą tokie būstai būdavo apie 180 kv. m. ploto, o šiuo metu labai populiarūs yra 100-120 kv. m ploto namai arba kotedžai.

„Taigi tokie mažesni būstai sudaro konkurenciją butams. Tokie projektai yra ir turėtų būti statomi ten, kur geras susisiekimas su miestu“, – sakė jis.

Ilgai laukę pagaliau sulaukė

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka patvirtino, kad susidomėjimas brangesniu būstu yra didesnis, bet priežasčių tam esame ne vienos.

„Pastebime šiek tiek didesnį interesą aukštesnės nei ekonominės klasės, prabangiam turtui. Tiesą pasakius, susidomėjimą mes pastebėjome jau nuo rudens. Kas tai gali lemti? Manau, kad pirmiausiai tai lemia pagerėjusi ekonominė situacija. Taip pat dalis žmonių sukaupė atitinkamą lėšų kiekį, kuris leidžia įsigyti aukštesnės nei ekonominės klasės turtą. Trečias dalykas yra tai, kad centrinėje miesto dalyje akivaizdžiai padidėjo prestižinio arba aukštesnės nei ekonominės klasės turto pasiūla“, – DELFI komentavo jis.

Pasak pašnekovo, padidėjusi paklausa gali būti šiek tiek siejama ir su grįžtančiais iš užmiesčio, tačiau tokių žmonių dalis būtų labai nedidelė.

„Dažniausiai individualiuose namuose gyvenantys žmonės ten ir gyvena, žinoma, dalis tokių gyventojų keliasi į miestą, nes atsikanda kaimo gyvenime duonos, kai reikia važinėti didelius atstumus, vežioti vaikus. Tačiau tokių pirkėjų yra palyginti nedaug“, – tvirtino A. Šapoka.

Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad dabar statomas prabangus būstas yra kur kas kokybiškesnis, energetiškai efektyvesnis nei 2007 m., siūlomi ir mažesnio dydžio prabangūs butai, nes dabar daliai pirkėjų tai yra svarbu.

Vienintelis nekritęs buvo prestižinis būstas

NT brokerių bendrovės „Capital“ duomenimis, parduotų ir rezervuotų butų kiekis Vilniuje 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sumažėjo 20 proc., o per metus smukimas siekė 30 proc.

Tačiau žvelgiant pagal klases, 42 proc. augo naujų prestižinių butų pardavimas. Tuo metu ekonominės klasės butų realizacija krito 10 proc., o vidutinės klasės – 43 proc.

„Prestižinių butų pardavimą mažiau veikia perturbacijos rinkoje, šios klasės butais daugiausia domisi investuotojai ir užsieniečiai. Taip pat rinkoje pagaliau buvo pasiūlyta nemažai naujų projektų ir tai paskatino ilgai laukusius pirkėjus realizuoti savo planus įsigyjant būstą“, – išplatintame pranešime tvirtina „Capital“ direktorius Dmitrijus Semionovas.

2014 metų ketvirtą ketvirtį populiariausi tarp pirkėjų antrą ketvirtį iš eilės buvo Naujamiesčio seniūnijoje plėtojami projektai, jie sudarė 17,2 proc. visų parduotų butų kiekio (85 butai).

Į antrą vietą pakilo Antakalnio seniūnija (atitinkamai 13,8 proc. ir 68 butai), o į trečią vietą nukrito Pilaitė (11,1 proc. ir 55).

Ekonominės klasės butų vidutinė kaina Vilniuje 2014 metų ketvirto ketvirčio pabaigoje buvo 1244 eurų/kv. m., vidutinės klasės – 1732 eurų/kv. m., o prestižinės – 3108 eurų/kv. m.

Brangiausi butai Vilniuje šiuo metu yra Naujamiestyje (1177-3.041 eurų/kv. m.), Senamiestyje (1391-4337 eurų/kv. m.), Žvėryne (1686-5490 eurų/kv. m.) ir Užupyje (1593-2925 eurų/kv. m.). Pigiausiai butą galima nusipirkti Grigiškėse (678-966 eurų/kv. m.), Vilniaus r., (796-1.134 eurų/kv.m.) ir Naujojoje Vilnioje (732-1.127 eurų/kv. m.).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...