captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išplaukti gaudyti žuvies negalintys žvejai niršta ant lėtapėdės ministerijos

Lietuvos žvejai neriasi iš kailio. Metų pradžia – žuvingiausias laikas, o į jūrą išplaukti draudžiama. Koją verslinei žvejybai kiša taisyklių niekaip neparengianti Žemės ūkio ministerija. Be galutinio jos sprendimo, kiek ir kokios įmonės šiemet gali sugauti žuvų, laivai negali nė pajudėti iš uosto.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvos žvejai neriasi iš kailio. Metų pradžia – žuvingiausias laikas, o į jūrą išplaukti draudžiama. Koją verslinei žvejybai kiša taisyklių niekaip neparengianti Žemės ūkio ministerija. Be galutinio jos sprendimo, kiek ir kokios įmonės šiemet gali sugauti žuvų, laivai negali nė pajudėti iš uosto.

Į jūrą išplauks nebent vasarį

Prieš Naujuosius žvejai į jūrą negalėjo išplaukti dėl prastų oro sąlygų. Pirmosiomis šių metų dienomis siautėjęs vėjas apie žvejybą taip pat neleido nė pasvajoti. Tačiau net ir dabar, kuomet oro sąlygos pavydėtinai palankios verslinei žvejybai, laivai lūkuriuoja Klaipėdos uoste.

Dirbti bedrovės negalės tol, kol Žemės ūkio ministerija nepateiks naujų taisyklių, kaip žvejybos bendrovėms paskirstyti leidžiamų sugauti žuvų kiekį.

„Kvotos visada gruodį jau būdavo paskirstytos. Sausis eina į pabaigą, o žvejai vis dar negali dirbti. Nežinia, ar dėl sudėtingų skaičiavimo formulių, ar dėl kai kurių žvejybos bendrovių spaudimo ministerija nesiskubina paskirstyti kvotų. Šią savaitę jau žadėjo pateikti taisykles, kuo žvejams vadovautis. Tačiau gali būti, kad jas reikės koreguoti. Tad laivai į jūrą išplauks nebent kito mėnesio pradžioje“, – prognozavo Žuvininkystės tarnybos vadovas Tomas Zolubas.

2015 m. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje gali išgaudyti 3200 t menkių. Jas ministerija įprastai žvejams paskirsto be didelio vargo. Tačiau stringa šprotų dalybos. Pagal iki šiol taikytą tvarką, didžioji dalis šprotų turėtų atitekti pastaruosius metus daugiausiai jų sužūklaudavusiai bendrovei. Likusios įmonės tokią tvarką apskundė. Dabar tenka keisti ne tik šprotų, bet ir menkių kvotų skirstymą.

Užsienio aukcionai žvejams patrauklesni

Laukdami, kol bus duotas startas darbams ir priverstinės prastovos pagaliau baigsis, žvejai trina rankomis dėl sausio 1-ąją įvestos naujovės prekybai žuvimi. Dabar žvejai laimikį galės realizuoti, kur jiems patogiau.

2007 m. Žemės ūkio ministerijos nutarimu 80 proc. sugauto menkių laimikio Lietuvos žvejai iki šių metų pabaigos privalėjo parduoti Klaipėdoje įsikūrusiame žuvies produktų aukcione.

Žvejybos bendrovės teigia, kad dėl tokios tvarkos žuvies realizavimo kaštai išaugo 6,5 proc. O žvejams buvo primestos iškreiptos konkurencinės sąlygos.

„Nė vienos Baltijos šalies žvejai netempia tokio lažo, kaip mes. Visi gali savo laimikį parduoti kur tik patogiau. O štai mes turėjome priverstine tvarka plukdyti į Klaipėdą, nors žvejojant Lenkijos ekonominėje zonoje ar aplink Bornholmo salą žymiai arčiau užsienio uostai. Kol mes plaukdavome namo, kitų šalių žvejai ramiai sau darbuodavosi toliau“, – senąja tvarka piktinosi žvejybos įmonės vadovas Gintaras Gylys.

Galimybė laimikį realizuoti ten, kur žvejams patogiau, pakurstė svarstymus, kad Lietuvos vartotojai netrukus apie šviežią žuvį galės tik pasvajoti.

„Tikrai taip nebus. Dažnai žvejai bazuojasi  ir arčiau Klaipėdos uosto. Suprantama, kad tada laimikis plukdomas į Klaipėdą. O lietuviai suvartoja tiek mažai žuvies, kad aprūpinti juos šviežiu laimikiu užtektų keturių nuolat dirbančių žvejybinių laivų“, – svarstė žvejys.

Šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žūklauja 15 Lietuvos žvejybos įmonių, priekrantėje – 54.

Aukcioną siūlo perleisti žuvies perdirbėjams

Nelikus prievolės didžiąją menkių laimikio dalį parduoti per aukcioną, pačios bendrovės ir jos pastato uosto krantinėje likimas pakibo ant plauko.

Prieš aštuonerius metus aukciono statyboms buvo gauta 5,5 mln. litų Europos sąjungos struktūrinių fondų parama. Kad ji nenueitų perniek, siūloma pastatą išnuomoti žuvies perdirbėjams.

„Aukciono pastatas galėtų tapti žuvies surinkimo, paskirstymo ir apdorojimo punktu. Tuo galėtų užsiimti didesnė žuvies perdirbimo bendrovė. Čia pat galėtų būti išplėtota ir žvejybinių laivų aptarnavimo infrastruktūra. 

Tai vienas iš pasiūlymų, kaip išsaugoti ir naudingai panaudoti pastatą. Šią savaitę savo pasiūlymą pateiksiu žemės ūkio ministrei, o tada žiūrėsime, koks sprendimas optimaliausias“, – apie pastato viziją kalbėjo Žuvų aukciono valdybos narys Vaclovas Petkus.

Nuolat krėtė permainos

Žuvies produktų aukcionas nuolat sulaukdavo ne tik žvejų, o ir jį kontroliuojančių institucijų kirčių. Prasti bendrovės veiklos rezultatai kėlė abejonių dėl vadovybės darbo skaidrumo. Per aštuonerius metus pasikeitė net trys aukciono vadovai.

Paskutinė kadrų kaina buvo dar praėjusį rudenį. Įtarusi neskaidrią veiklą ir supainiotus viešuosius bei privačius interesus, Žemės ūkio ministerija iš darbo atleido tuometinį aukciono vadovą Mindaugą Kokošką. Klaipėdos apygardos prokuratūrai įteiktas prašymas ištirti jo veiklą. Netrukus į darbą buvo priimtas dabartinis bendrovės vadovas Kęstutis Auškalnis.

Tačiau nepraėjus nė pusmečiui jis taip pat traukiasi iš pareigų. Paskutinė jo darbo diena – sausio 20-oji. K. Auškalnis nekomentuoja savo pasirinkimo atsisakyti žuvies produktų aukciono vadovo posto.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...