captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro sukaktuvės Latvijoje: džiaugsmas, nostalgija ir išsprūstantis latas

Net ir praėjus metams po euro įvedimo, kai kurie latviai sako, kad, lygindami butų ar automobilių kainas, jas verčiantys į latus. Kasdienes prekes eurais pradėjo skaičiuoti po trijų–keturių mėnesių, nors ir dabar eurą kartais pavadina latu. Ekonomistai teigia, kad po euro įvedimo žmonės daugiau pinigų laiko bankuose ir naudojasi internetine bankininkyste.
D. Sulžicso (BFL) nuotr.
D. Sulžicso (BFL) nuotr.

Net ir praėjus metams po euro įvedimo, kai kurie latviai sako, kad, lygindami butų ar automobilių kainas, jas verčiantys į latus. Kasdienes prekes eurais pradėjo skaičiuoti po trijų–keturių mėnesių, nors ir dabar eurą kartais pavadina latu. Ekonomistai teigia, kad po euro įvedimo žmonės daugiau pinigų laiko bankuose ir naudojasi internetine bankininkyste.

Gydytoja dirbanti Inta Dagilė džiaugiasi nauja valiuta. Pasak jos, dabar gerokai paprasčiau keliauti, o ir perėjimas nebuvo labai sudėtingas, nors pripažįsta, kad iki šiol kartais eurus pavadinanti latais.

„Žinoma, šiek tiek gailimės senosios valiutos, ji mums atrodo gražesnė. Ir dabar, pirkdami brangius daiktus, dar perskaičiuojame, kiek tai būtų latais. Ir eurus kartais pavadiname latais, net parduotuvėje šis žodis išlekia“, – LRT Televizijos laidai „Panorama“ pasakoja latvė.

Kalėdinėje mugėje Rygoje prekiaujantis lietuvis Jonas Sinkevičius čia sutiko ir euro įvedimą Lietuvoje. Amatininkas labiausiai patenkintas, kad, grįžus į Vilnių, jam nereikės keistis Rygoje uždirbtų pinigų, tad dėl to jis nepraras ir dalies uždarbio.

„Buvo nepatogu: turi bėgti į keityklą, gaišti laiką. O dabar to nebereikia“, – tvirtina J. Sinkevičius.

Nors apklausos skelbia, kad, praėjus metams nuo euro įvedimo, aštuoni iš dešimties latvių jau priprato prie naujos valiutos, prekybininkai tikina, kad žmonės, ypač vyresnės kartos, nostalgiją jaučia iki šiol.

„Daugeliui labiau patinka senoji valiuta. Latas labiau patiko. Pirmuosius tris mėnesius buvo sunku priprasti, kad kainos keičiasi, bet pamažu įpratom. Pinigai yra pinigai“, – sako amatininkas Marakas.

Latvių amatininkai pripažįsta, kad dėl euro jie kainas apvalino. Ir ne į pirkėjams palankią pusę. Skaičiuojama, kad, įsivedus eurą, kainos didėjo daugiau nei 0,5 proc. Maistas ir gėrimai brango 1,5 proc. Taip pat per metus Latvijoje dešimtadaliu išaugo būsto kainos, o atlyginimai didėjo daugiau nei 7 proc.

„Pinigai dideli, į piniginę sunku įdėti. Šiurkštūs ir slidūs. Greičiausiai planuota, kad labiau bankuose laikys, o ne piniginėse“, – svarsto pardavėja Svetlana.

Neaišku, ar dėl nepatogių pinigų, bet būtent bankuose žmonės ir pradėjo laikyti daugiau pinigų. Naudojimasis sąskaitomis ir internetine bankininkyste išaugo daugiau nei trečdaliu.

„Žmonės gerokai labiau pradėjo naudotis mokėjimo kortelėmis. Jų naudojimas išaugo iki 20 proc. Daugiau pinigų pradėta laikyti bankų sąskaitose. Tai gerai – padeda mažinti šešėlinę ekonomiką, o ji yra viena didžiausių šalies problemų“, – pabrėžia ekonomikos ekspertas Martinas Zemitis.

Per metus daugeliui latvių latas liko tik prisiminimu, nors skaičiuojama, kad daugiau nei 300 mln. latų monetų vis dar neiškeista į eurus. Tą padaryti vis dar galima Latvijos bankuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...