captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vežėjai: po Rusijos sankcijų gavome smūgį į nugarą iš ES šalių

Lietuvos vežėjų konkurenciją Europos rinkoje varžančius reikalavimus bandoma skųsti Europos Komisijai. Dvi ministerijos Komisijos prašo išsiaiškinti, kodėl Vokietijoje pradedamos taikyti naujos užsienio vairuotojų darbo apskaitos, o Belgijoje ir Prancūzijoje – jų poilsio taisyklės.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvos vežėjų konkurenciją Europos rinkoje varžančius reikalavimus bandoma skųsti Europos Komisijai. Dvi ministerijos Komisijos prašo išsiaiškinti, kodėl Vokietijoje pradedamos taikyti naujos užsienio vairuotojų darbo apskaitos, o Belgijoje ir Prancūzijoje – jų poilsio taisyklės.

Nuo šių metų pradžios vairuotojai Belgijoje savaitgalį nebegali miegoti vilkikuose, o privalo ieškotis motelio ar viešbučio. Panašiai ketina elgtis ir Prancūzija. O štai Vokietija priėmė įstatymą, kad tranzitu per ją važiuojantys kitų šalių vairuotojai turėtų gauti Vokietijoje nustatytą minimalų darbo užmokestį – 8,5 euro už valandą.

Dėl to bendrovės turi registruotis, pateikti darbuotojų sąrašus ir pažymas apie jų darbo užmokestį. Lietuvos vežėjai sako, kad laisvą paslaugų judėjimą varžantys vokiečių reikalavimai kelia daug sumaišties ir tiesiog stumia juos iš Europos rinkos.

„Iš mūsų nori atimti duoną, iš mūsų nori atimti rinką . Vadinasi nėra ES laisvo paslaugų judėjimo. Tokiu atveju mes, kaip vežėjai, tose rinkose esam nepageidautini. Jie norėtų užsidaryti ir mūsų ten nepriimti ir turėti sau tokias aukštas ir tokias patogias kainas, kaip ir anksčiau“, – sako „Krautomos“ direktorius, Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovas Sigitas Žilys.

„Aš nežinau tikrų tikslų šitos iniciatyvos, bet tam tikra prasme čia yra kišimasis į kitų šalių reikalus. Suprantu, jei tai taikytų kabotažiniam pervežimui, vykdomam Vokietijoje, kad dempingo nebūtų, kad užtikrintų lygias konkurencines sąlygas. Bet tranzitui – o Vokietija yra didžiausia tranzito valstybė – sakyčiau, tai yra tam tikros protekcionizmo apraiškos“, – sako „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Nuo Rusijos sankcijų nukentėję Lietuvos vežėjai sako dabar jaučiasi gavę smūgį į nugarą ir iš Bendrijos šalių. Todėl pagalbos ar bent paaiškinimo tiksi iš Europos Komisijos, kuriai laišką rengia Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijos.

„Mes parengėm suderinę su kitom institucijom raštą ir turėtumėm artimiausiomis dienomis, tikriausiai rytoj, išsiųsti EK. Tie raštai buvo pateikti ir iš kitų šalių“, – sako Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Gražvydas Jokubauskas.

Paaiškinimo dėl Vokietijos veiksmų iš EK laukia ir Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos vežėjai, o Lietuvoje kuo greitesnių sprendimų tiksisi smulkieji vežėjai, kurie baiminasi, kad dvejus ar trejus metus, kiek paprastai trunka EK procedūros, jie vargu ar išgyvens.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close