captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva šuoliais vejasi Europą

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,6 proc. Tokias optimistines mūsų ūkio augimo prognozes pateikia „EY“ ir „Oxford Economics“ analitikai „Eurozone Economic Forecast“ leidinyje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,6 proc. Tokias optimistines mūsų ūkio augimo prognozes pateikia „EY“ ir „Oxford Economics“ analitikai „Eurozone Economic Forecast“ leidinyje.

2014 metais Lietuvos ūkio augimas sulėtėjo iki 2,9 proc. dėl susitraukusių eksporto rinkų ir ekonomikos krizės Rusijoje, tačiau tikimasi, kad šiemet eksportas į Europos Sąjungos šalis įgaus pagreitį, ir todėl Lietuvos ekonomika augs 3,6 proc.

Tokios prognozės – optimistinės. Lietuvos bankas tikisi, kad šiemet mūsų šalies ūkis augs 2,9 proc. Finansų ministras Rimantas Šadžius gruodžio pabaigoje sakė, kad Lietuvos BVP 2015 metais turėtų augti 2,7–2,9 proc.

2016–2018 metais augimas bus dar greitesnis – mūsų ūkis augs po 4,5–5 proc. per metus.

Euro zonos ekonomikos atsigavimą šiemet skatins atsigaunanti darbo rinka, taip pat pasibaigęs diržų veržimosi metas Europoje. Iki pat 2018 metų Lietuva bus sparčiausiai auganti euro zonos ekonomika. Šiemet euro zonai prognozuojamas vos 1,2 proc. augimas, o ir 2016–2018 metais jis nebus įspūdingas – vos 1,6 proc.

Pajamos – jau beveik kaip europiečių

Rūta Rodzko, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja, pabrėžė, kad euro įsivedimas buvo ilgos strateginės ekonominės politikos rezultatas – litas su euru buvo susietas jau 2002 metais, Lietuva 2004 metais tapo valiutų kurso mechanizmo nare ir pradėjo siekti euro įsivedimo.

„Tam, kad įsivestų eurą, Lietuvos ekonomika turėjo padaryti tam tikrą pažangą, atitikti tam tikrus kriterijus“, – sakė R.Rodzko.

Pasak jos, Lietuvos nuosmukis 2009 metais buvo tiesiog įspūdingas, tačiau ir ekonomikos atsigavimas stebino ne ką mažiau.

„Esame pasiekę 2/3 euro zonos pajamų lygio. BVP atsigavo labai greitai. Buvo skausmingas laikotarpis, kai buvo įgyvendinta daug reformų viešųjų finansų srityje, taip pat ir privačiame sektoriuje. Eksporto augimas ir buvo tas veiksnys, kuris leido greitai išlipti iš ekonominės duobės.

Viešųjų finansų reforma padėjo greitai susigrąžinti rinkų pasitikėjimą ir susimažinti palūkanų normas, dėl ko daug kas galėjo skolintis už normalias palūkanas, investuoti ir palaikyti eksportą, kas dabar jau atsiliepia ir vartojimui. Ir vartojimas sparčiai auga, eksporto raida yra palanki“, – kalbėjo Lietuvos banko analitikė.

Kils atlyginimai

Jonas Akelis, „EY“ vykdomasis partneris Baltijos šalyse, pabrėžė, kad atlyginimai Lietuvoje yra gana maži, palyginti su kitomis euro zonomis. Tačiau čia slypi ir didelis potencialas – atlyginimai turės augti.

„Rinkos sąlygos jau ir dabar daro spaudimą kelti atlyginimus. Tačiau turime realistiškai vertinti darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo sąsajas. Jeigu atlyginimas augs greičiau nei produktyvumas, tai mūsų konkurencinis pranašumas dings“, – sakė J.Akelis.

Jo teigimu, efektyvumą galima didinti dviem būdais – sparčiau, daugiau ir geriau dirbant ir keliant pridėtinę vertę.

„Pirmas kelias – greitesnis efektyvumo didinimas – turi pabaigą: ką bedarytum, yra ribos, kiek greit ir efektyviai gali tą daryti. Kitas kelias – pridėtinės vertės didinimas. Vienu metu reikia eiti dviem keliais“, – kalbėjo analitikas.

Mažesnės sąskaitos už šildymą

Euro zonai teigiamą įtaką daro krintančios naftos kainos, žurnalistams ketvirtadienį sakė Tomas Rogersas, „Oxford Economics“ vyriausiasis ekonomikos patarėjas.

Pasak jo, jeigu naftos kaina šiemet laikysis ties 50 JAV dolerių už barelį riba, euro zonos namų ūkių išlaidos energijai sumažės 10–15 proc.

„Mažesnės naftos kainos yra vienareikšmiškai naudingos euro zonos namų ūkiams ir eksportuotojams“, – sakė analitikas.

Naftos kainos pernai sumažėjo apie 40 proc. Pirmąjį kritimą lėmė mažesnis, nei tikėtasi, Kinijos ekonomikos augimas, tačiau tai ekonomistams nebuvo netikėta.

Staigmena jiems buvo OPEC sprendimas nesumažinti naftos gavybos kvotų. T. Rogersas nedrįso prognozuoti, kur toliau judės naftos kainos – jos gali ir kilti, ir kristi.

Kartu su BVP ūgtels infliacija

Pasak „EY“ ekspertų, kartu su BVP 2015 m. Lietuvoje augs ir infliacija. Tačiau, skirtingai nei 2007 m., kuomet Lietuva pirmą kartą pretendavo įsivesti eurą, infliacija bus kur kas nuosaikesnė – pernai ji tesiekė 0,3 proc., o šiemet – 1,4 proc. Tiesa, net ir pasiekusi piką 2016–2018 m., infliacija šalyje vos viršys 2 proc.

„Augsianti infliacija kiek apribos realų darbo užmokesčio augimą, tačiau realios skolinimosi išlaidos išliks mažos. Dėl to tikrai nekils pavojus eksporto konkurencingumui. Be to, po truputį atsitiesiant euro zonai, jau šiemet ims atsigauti ir eksportas, o kitąmet, prognozuojama, ūgtels apčiuopiamais 8 proc. ir išlaikys panašią plėtrą dar dvejus metus. Nepamirškime ir valiutos pokyčių – JAV doleris vis dar išlaikys stiprėjimo tendencijas euro atžvilgiu, o tai leis Lietuvos eksportuotojams papildomai plėstis už euro zonos ribų“, – pabrėžia J. Akelis.

Viena vertus, prie infliacijos augimo vidutiniu laikotarpiu prisidės ir Vyriausybės sprendimas iki 2016 m. parlamento rinkimų palaikyti nedidelį biudžeto deficitą (tam pasitarnaus ir sumažėję valstybės skolinimosi kaštai). Kita vertus, didesnės viešosios investicijos bus naudingos augantiems infrastruktūros poreikiams, o kylantis vartojimas šalies viduje kompensuos pasitaikysiančius eksporto rinkų netolygumus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...