captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė neduoda laukiamo rezultato

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje žemės naudojimo valstybinė kontrolė ne visuomet užtikrina, kad žemė būtų naudojama racionaliai, o žemės naudojimą reglamentuojantys teisės aktai būtų efektyviai vykdomi. Deja, nustatant žemės naudojimo valstybinės kontrolės prioritetus ne visuomet atsižvelgiama į ilgametes žemės naudojimo problemas, visuomenei keliančias susirūpinimą.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje žemės naudojimo valstybinė kontrolė ne visuomet užtikrina, kad žemė būtų naudojama racionaliai, o žemės naudojimą reglamentuojantys teisės aktai būtų efektyviai vykdomi. Deja, nustatant žemės naudojimo valstybinės kontrolės prioritetus ne visuomet atsižvelgiama į ilgametes žemės naudojimo problemas, visuomenei keliančias susirūpinimą.

Nepaisant to, kad tokios žemės naudojimo problemos, kaip laisvas priėjimas prie vandens telkinių arba žemės naudojimas ypač jautrioje Baltijos pajūrio teritorijoje, yra tapusios ilgalaikėmis, jos nėra tinkamai sprendžiamos. Reikalingų veiksmų nesiima nei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), formuojanti žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką, nei Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), atsakinga už šios kontrolės organizavimą ir vykdymą, rašoma Valstybės kontrolės pranešime spaudai.

Deramas dėmesys žemės naudojimo valstybinei kontrolei neteikiamas ypač vertingoje, ekologiškai lengvai pažeidžiamoje Baltijos pajūrio teritorijoje. Valstybės kontrolė dar 2007 m. konstatavo, kad Šventosios gyvenvietėje valstybei priklausančioje žemėje stovi apie tūkstantis poilsio namelių, o jų statuso teisės aktai tiksliai neapibrėžia. Praėjus septyneriems metams po šio audito nustatyta, kad didžioji dalis poilsio namelių yra itin prastos būklės, fiziškai ir morališkai pasenę, teršia vertingas Baltijos pajūrio teritorijas, gadina kraštovaizdį. Šiuose nameliuose poilsiaujančių asmenų higienos poreikiai išspręsti primityviai, todėl nuotekomis teršiamas gruntas, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai ir visai gamtinei aplinkai. Be to, prie šių namelių niokojama žalia veja, nes ant jos statomi automobiliai.

Nekilnojamojo turto registre 215 registruotų namelių stovi nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, su jų savininkais nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Dar 170 poilsio namelių net nėra registruoti šiame registre. Kai žemės sklypas nėra suformuotas, jam nėra nustatytos ir žemės naudojimo sąlygos, todėl poilsio namelių savininkai gali nežinoti, kokia veikla sklype yra galima, kas yra itin svarbu šioje išskirtinėje teritorijoje.

Dėl minėtų priežasčių blogėja šių ekologiškai jautrių rekreacinių teritorijų būklė. Tačiau NŽT Palangos teritorinis skyrius vangiai tikrina, kaip naudojama valstybinė žemė, ant kurios stovi nameliai, nesiima reikiamų priemonių poilsio namelių savininkams nustatyti.
193 poilsio nameliai stovi nesuformuotuose sklypuose valstybinės reikšmės miško teritorijoje. Formuojant sklypus teritorija po šiais nameliais ir aplink juos turės būti išbraukiama iš valstybinės reikšmės miškų plotų, todėl kyla grėsmė šio vertingo miško išsaugojimui. Auditoriai konstatavo, jog tai, kas Šventosios gyvenvietėje padaryta per beveik penkerių metų žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo laikotarpį, iš esmės padėties nepagerino.

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė yra efektyvi ne įvardijus pažeidimus, bet juos pašalinus. Tačiau NŽT nėra įgaliota įsitikinti, ar jos nustatyti pažeidimai yra pašalinami. Iš auditorių patikrintų 76 žemės sklypų, kuriuose NŽT buvo nustačiusi pažeidimų, 51 sklype pažeidimai nebuvo pašalinti. Trakų ir Švenčionių rajonuose nebuvo pašalintas nė vienas NŽT specialistų nustatytas pažeidimas, o Vilniaus m., Vilniaus r. ir Klaipėdos r. pašalinta mažiau kaip pusė nurodytų pažeidimų.

Auditoriai atkreipia dėmesį ir į tai, jog žemės savininkams už neprižiūrėtus ir apleistus sklypus skiriamos baudos neturi drausminančio poveikio, nes baudos dydis nepriklauso nuo apleisto žemės ploto. Neretai žemės savininkui labiau apsimoka sumokėti baudą už netvarkomą žemę, nei ją sutvarkyti. Tokiais atvejais žemės naudojimo kontrolė tampa nerezultatyvi.

Valstybės kontrolė ŽŪM ir NŽT pateikė rekomendacijas, kaip žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdyti efektyviau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...