captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbo biržos atstovas: Lietuvoje daugės specialistų iš kitų šalių

Į Lietuvą dirbti atvažiuos vis daugiau specialistų iš kitų šalių, net jei tų specialistų bus pakankamai Lietuvoje, teigia Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas. Anot jo, darbuotojus iš kitų šalių įsiveš patys darbdaviai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Į Lietuvą dirbti atvažiuos vis daugiau specialistų iš kitų šalių, net jei tų specialistų bus pakankamai Lietuvoje, teigia Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas. Anot jo, darbuotojus iš kitų šalių įsiveš patys darbdaviai.

„Šiuo metu Lietuvoje jau pradėjo cirkuliuoti eurai, atlyginimai greičiau susireguliuos ir bus konkurencingi. Bedarbystės ar specialistų radimo Lietuvoje problema tikrai bus. Mums [Darbo biržai – LRT.lt] nereikės teikti leidimų, kad galėtų būti įvežami tolimųjų reisų vairuotojai ar suvirintojai, kuriuos, kaip minėjau, Darbo birža leidžia įvežti iš kitų šalių“, – sako A. Puodžiukas.

– Kokių profesijų žmonės kokio darbo daugiausiai ieškojo pernai?

– Na, ko gero, daugiausiai žmonės ieškojo tokio darbo, už kurį gautų geresnį atlyginimą. Žmonių, ieškančių darbo, mažėja. Metų pabaigoje turėjome daugiau kaip 150 tūkst. registruotų bedarbių, prieš dvejus metus – daugiau kaip 200 tūkst. Skaičiai akivaizdžiai mažesni. Kai baigiasi sezoniškumas ir prasideda metai, skaičiai šiek tiek padidėja, todėl metų pradžioje turėjome 160 tūkst. bedarbių. Tai nėra dideli skaičiai.

Pradėčiau nuo darbdavių, ne nuo darbuotojų. Darbdaviai daugiausiai ieško tolimųjų reisų vairuotojų, suvirintojų (jie labai reikalingi Klaipėdos krašte, nes ten reikia laivų suvirintojų). Reikalingi ir siuvimo technologai, siuvėjai – jų tikrai trūksta. Sunku pasakyti, kodėl jauni žmonės neina mokytis šios specialybės, bet siuvimo specialistų, vadinamų technologų, tikrai trūksta.

– Keista – Lietuvoje turėjome tiek pramonės įmonių. Kur dingo visos tos siuvėjos? Darbdaviai nori atsivežti siuvėjų iš svetur, o sakoma, kad tokių yra pilna kiekviename mažame miestelyje.

– Kaip mums sako darbdaviai, jie galbūt net organizuotų žmonių vežimą į darbą, bet gyventojai  nelabai nori tokį darbą dirbti.

– Matyt, viską lemia atlyginimai.

– Turbūt. Ir darbas turbūt labai monotoniškas. Visą dieną vykdomos operacijos, kylantis triukšmas. Galbūt tai nepatrauklu, bet šios specialybės žmonių kai kur norima įsivežti iš trečiųjų šalių.

– Ar yra daugiau specialybių, kurių dažnai prašo darbdaviai?

– Yra ir daugiau. Trūksta statybininkų. Stengiamės viską daryti, kad žmonės eitų mokytis statybininko specialybės, ir įmonės juos įdarbintų. Darbdaviai ima pageidauti, kad kviestume iš kitų šalių. Džiugu, kad iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, kaip mane informavo Kauno regiono darbo birža, pakviečiami žmonės.

– Ar tai turi daryti Darbo birža?

– Kviečia ir Darbo birža. Informuoja per įvairias tarnybas, kad yra laisvų darbo vietų. Kauno regione jau turime darbuotojų iš Rumunijos, Bulgarijos.

– Ar Lietuvoje labiau trūksta darbininkiškų profesijų žmonių, ar labiau reikia profesijų su aukštesniu išsilavinimu?

– Yra dvi kategorijos. Yra darbininkiškos profesijos, kurias minėjau (trūksta ir virėjų, betonuotojų), bet reikia ir IT specialistų, pardavimų vadybininkų. Kitaip sakant, turime bedarbių, bet darbo vietų irgi yra. Stengiamės daryti viską, kad žmonės būtų kvalifikuojami ir dar kartą mokomi per Darbo biržą. Dalis žmonių, kurie registruojasi Darbo biržoje, neturi jokios specialybės, todėl darome, kad tie žmonės įgytų paklausią specialybę.

– Kodėl žmonės nenori dirbti? Ar pripranta prie bedarbio pašalpos, nenori persikvalifikuoti?

– Noriu atkreipti dėmesį, kad bedarbio pašalpos nėra tokios didelės, kokios turėtų būti, bet kiekvienas asmuo, jeigu gauna bedarbio pašalpą, turi turėti stažą. Jei neturi darbo stažo, jokios bedarbio pašalpos negauna. Todėl negalėčiau pasakyti, kad motyvas nedirbti – bedarbio pašalpos. Jos iki šių metų pradžios buvo iki 650 litų. Tai nebuvo didelė pinigų suma, jeigu žmogus visada mokėjo socialinio draudimo įmokas.

– Ar žmonės, kurie turi neperspektyvias ar visiškai nereikalingas specialybes, linkę persikvalifikuoti?

– Būna įvairių atvejų. Yra du variantai: pirmas, jeigu žmogus nori dirbti, jis turi sudaryti trišalę sutartį su darbdaviu ir Darbo birža ir po mokslų pusę metų dirbti pagal specialybę, kurią įgijo. Kitas variantas – dvišalė sutartis. Žmogus turi pasižadėti, kad įsigys verslo liudijimą ir su juo dirbs pusę metų.

Šiuo metu pradėtos mokėti kito periodo ES lėšos. Turime pakankamai pinigų mokymui. Žinoma, norime, kad darbuotojai labiau pageidautų. Kalbant apie jaunimą, nuo praeitų metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo tvarka, kad jaunam žmogui gali būti skiriama nemaža piniginė pagalba, kad jis galėtų turėti savo darbo vietą. Ją turi išlaikyti trejus metus.

– Lietuvos profesinės sąjungos kiek anksčiau teigė, kad galima suprasti darbdavius, norinčius atsivežti specialistų, kurie Lietuvoje neruošiami ar jų ruošiama labai mažai, tačiau nepateisinama, kai iš užsienio vežamos siuvėjos, nors jų pilna, kaip sako, kiekviename miestelyje. Tokia – profsąjungų pozicija. Kaip galėtumėte ją pakomentuoti?

– Šiuo metu Lietuvoje jau pradėjo cirkuliuoti eurai, atlyginimai greičiau susireguliuos ir bus konkurencingi. Bedarbystės ar specialistų radimo Lietuvoje problema tikrai bus. Mums [Darbo biržai – LRT.lt] nereikės teikti leidimų, kad galėtų būti įvežami tolimųjų reisų vairuotojai ar suvirintojai, kuriuos, kaip minėjau, Darbo birža leidžia įvežti iš kitų šalių.

– Komentatoriai sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos ekonomiką išgelbės tik gimstamumo didėjimas, imigracija ir, žinoma, vis tiek teks atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, nes kitaip neišgyvensime.

– Manau, kad neišsiversime, darbuotojų trūks, nors ir atvyks motyvuoti specialistai iš kitų šalių. Žinoma, labai trūksta motyvacijos. Norime jaunus žmones motyvuoti, kad kiekvienas iki 29-erių būtų įdarbintas arba mokomas švietimo įstaigoje, įgytų paklausią profesiją. Todėl Darbo birža šiais metais planuoja dalyvauti studijų parodoje, kur kaip tik veiks mobilus jaunimo darbo centras. Jame konsultantai pristatys, kokios profesijos paklausios, kaip jas įgyti ir kitus dalykus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...