captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nors srautai sumažėję, ieško būdų panaikinti kliūtis vandens turizmui

Neringos savivaldybė inicijuoja derybas Nidos uoste stovinčiam privatizuotam pastatui išpirkti. Jame įrengus pasienio kontrolės postą ir muitinę, esą būtų panaikintos paskutinės kliūtys laisvam vandens turizmui Kuršių mariose tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. 
K. Vanagas (BFL) nuotr.
K. Vanagas (BFL) nuotr.

Neringos savivaldybė inicijuoja derybas Nidos uoste stovinčiam privatizuotam pastatui išpirkti. Jame įrengus pasienio kontrolės postą ir muitinę, esą būtų panaikintos paskutinės kliūtys laisvam vandens turizmui Kuršių mariose tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. 

Pagal dvišalę sutartį pramoginiai laivai į Rusijai priklausančią Kuršių marių dalį galėjo plaukti jau penketą metų, tačiau šia galimybe iki šiol pasinaudoja labai nedaug laivų. 

Kol Neringoje nėra stacionaraus pasienio ir muitinės patikros posto, didesni nei 12 vietų laivai plaukti į rusų vandenis iš vis negali, mažesni – turi atlikti daug nepatogių formalumų.

„Atsiranda tokios kliūtys, kaip prieš 3 dienas informuoti, kad jūs vyksite, prieš parą patikslinti keleivių sąrašą, turėti dokumentus ir t. t. Lygiai taip pat 3 paros prieš grįžimą turi informuot – kada tu grįši, kiek keleivių grįš ir t. t. Tai nepatogu, reikia stipriai planuotis ir labai to norėt. Esant stacionariam punktui šitie reikalavimai atkristų“, – tikina Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak vietos verslininkų, norinčių vasarą paplaukioti po marias – netrūksta, paprastai jie plukdomi didesniais nei 12 vietų laivais, todėl įplaukti į Rusiją – neįmanoma.

„Kiek teko klausinėti užsienio turistų – jiems būtų įdomu, bet, kaip ir meras sakė, yra labai dideli reikalavimai – iki šiol to neįmanoma daryti. Kad nors galėtumėm išplaukt už Grobšto rago, bet kaip tai padaryt – neįsivaizduoju“, – kalba kapitonas, įmonės savininkas Romas Šliažas.

Pernai maršrutu Klaipėda-Nida pradėjo plaukioti greitaeigis „Smiltybės Perkėlos“ katamaranas. Bendrovės vadovas teigia, kad maršrutą gal ir būtų galima pratęsti iki kurio nors uostelio Rusijos pusėje, tačiau tikrai ne artimiausią vasarą.

„Galim pasakyt, pvz., kad mūsų perkėlimai 2014 m. gruodžio mėnesį lyginant su 2013 m. gruodžiu yra sumažėję beveik 20 proc. Tai rodo, kad pasikeitus rublio kursui, labai ryškiai sumažėjo kaliningradiečių srautas į Klaipėdą“, – sako „Smiltynės perkėlos“ gen. direktorius Darius Butvydas. 

Tačiau, pasak Smiltynės perkėlos vadovo, krizė kada nors baigsis, keleivių srautai vėl gerokai padidės, todėl posto reikia.

Patogiausia tokį įrengti būtų Nidos uoste stovinčiame pastate. Jo savininkai – privatūs verslininkai – pastatą parduoda, tačiau Neringos savivaldybei jį išpirkti yra per brangu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...