captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: kitose ES valstybėse maisto kainos didesnės

Maisto kainos Lietuvoje yra ne didesnės, o netgi mažesnės negu kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tvirtina „Danske bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas. Jo teigimu, nors visame pasaulyje maisto produktų kainos mažėja, Lietuvoje tai nejaučiama dėl kitų priežasčių, o žmonės klaidingą įspūdį dažnai susidaro vertindami vos kelis produktus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Maisto kainos Lietuvoje yra ne didesnės, o netgi mažesnės negu kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tvirtina „Danske bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas. Jo teigimu, nors visame pasaulyje maisto produktų kainos mažėja, Lietuvoje tai nejaučiama dėl kitų priežasčių, o žmonės klaidingą įspūdį dažnai susidaro vertindami vos kelis produktus.

„Reikia pastebėti, kad kainos dažniausiai konverguoja dėl to, jog maisto produktais lengva prekiauti, lengva pervežti iš vienos valstybės į kitą, ypač ES, kur atstumai gana nedideli. Jei prekės yra lengvai pervežamos, natūralu, kad tokioje ekonominėje erdvėje, kaip ES, kur nėra apribojimų prekybai, muitų, kainos susilygina“, – sako R. Grajauskas ir prideda, kad tai susiję ne tik su maistu, bet ir kitomis prekėmis, kurias lengva gabenti.

Kainos euro zonoje mažėjo pirmą kartą nuo 2009 m.

Bendras maisto kainų indeksas pasaulyje per trejus metus smuko penktadaliu. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad praėjusiais metais grūdų derlius buvo rekordinis. Be to, smarkiai pigo cukrus ir pienas. Šie produktai sudaro didelę dalį kasdienio vartojimo prekių. Maisto kainų mažėjimui įtakos padarė ir labiausiai per penkerius metus atpigusi nafta, o euro zonoje prasidėjo defliacijos procesai.

Ekspertai sako, kad ateinančiais mėnesiais maistas gali dar labiau atpigti, nes mažėjančios degalų kainos pradės atsispindėti ir galutinėje maisto produktų kainoje. Be to, pasaulyje šiuo metu pieno, sviesto ir sūrio, skirto eksportui, gaminama daugiau, nei reikia. Jo poreikis sumažėjo po to, kai Kinija pradėjo mažiau importuoti, o Rusija neįsileidžia dalies šių produktų iš Vakarų. Praėjusį mėnesį pasibaigusi sausra Brazilijos cukranendrių plantacijose atpigino cukrų beveik dešimtadaliu.

Ekspertai sako, kad ne visi vartotojai parduotuvėse gali pamatyti mažesnes kainas. Pasak jų, jei šalies valiuta silpnėja dolerio atžvilgiu, importuoti, pavyzdžiui, grūdus, kainuoja brangiau. Šiuo metu euras yra rekordiškai pigus dolerio atžvilgiu, todėl euro zonoje maisto kainos praėjusį mėnesį kilo 0,5 proc. Vis dėlto bendras kainų lygis dėl pingančios naftos bei kitų energijos išteklių euro zonoje mažėjo pirmą kartą po 2009 m.

Kainos auga dėl spartesnio vartojimo

„Danske bank“ analitikas Baltijos šalims R. Grajauskas tvirtina, kad maisto ir kitų prekių kainas labiausiai lemia paklausos ir pasiūlos faktoriai. Anot jo, per paskutinius metus pasaulyje pasiūla nuolat didėjo, o kai kurių šalių paklausa, atvirkščiai – mažėjo.

„Žinome, kad pasauliniu mastu ekonomika auga, tačiau labai nežymiai. Kinijos ekonomikos augimas gerokai sulėtėjęs, Vakarų pasaulyje, euro zonoje, augimas lėtas. Visi šie faktoriai iš karto atsispindi ir maisto kainose“, – sako R. Grajauskas.

Jis pritaria, kad ne visose šalyse produktų pigimą galima matyti, bet tam įtakos turi ir kiti veiksniai. Be to, net ir tose šalyse, kur maisto kainos augo, jų kilimas, pasak eksperto, tesiekia 1 proc. ar net mažiau.

„Infliacijos tempas Baltijos šalyse yra aukštesnis. Vartojimas auga greičiau nei kaimyninėse šalyse. Spartesnis vartojimas lemia, kad kainos auga greičiau nei tose šalyse, kuriose vartojimas auga lėčiau“, – aiškina LRT Radijo pašnekovas.

R. Grajauskas: pirkėjai susidaro klaidingą įspūdį

R. Grajausko teigimu, žmonėms gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad visos prekės Lietuvoje pabrango. Anot jo, dažnai apie pabrangimą žmonės sprendžia pagal vos kelis produktus, kurių kainos pakilo, bet neatsižvelgia į nekintančias ar net mažėjančias kainas.

Jis pateikia pavyzdį, kad praėjusiais metais išaugo kai kurių citrusinių vaisių, pavyzdžiui, citrinų, kainos. Taip nutiko dėl sumažėjusios pasiūlos, kurią lėmė sausros šalyse, auginančiose citrinas. „Tokių produktų buvo labai nedaug ir bendra tendencija, kaip minėjau, nebuvo kainų kilimas“, – akcentuoja R. Grajauskas.

R. Grajauskas taip pat pabrėžia, kad maistas kitose ES šalyse nėra pigesnis. Esą iš esmės visose Vakarų Europos šalyse maistas yra netgi truputį brangesnis negu Lietuvoje. Pasak pašnekovo, dėl atvirų sienų ES valstybėse ir kitų ekonominių aspektų kainos susilygina ir visose valstybėse tampa panašios.

„Reikia pastebėti, kad kainos dažniausiai konverguoja dėl to, jog maisto produktais lengva prekiauti, lengva pervežti iš vienos valstybės į kitą, ypač ES, kur atstumai gana nedideli. Jei prekės yra lengvai pervežamos, natūralu, kad tokioje ekonominėje erdvėje, kaip ES, kur nėra apribojimų prekybai, muitų, kainos susilygina“, – sako R. Grajauskas ir prideda, kad tai susiję ne tik su maistu, bet ir kitomis prekėmis, kurias lengva gabenti.

Eksperto teigimu, jei naftos kaina dar labiau kris, tai atsispindės ir kitų produktų kategorijų kainose. Be to, „Danske bank“ prognozuoja, kad 2015 m. pirmąją pusmetį ar net tris ketvirčius euro zonoje įsivyraus defliacinės tendencijos, tai, pasak R. Grajausko, paveiks infliacijos tempą Baltijos šalyse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...