captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl lietuviški pieno produktai užsienyje kainuoja pigiau nei Lietuvoje?

Iš pigiausio ES žaliavinio pieno pagaminti produktai parduotuvių lentynose kainuoja gerokai brangiau, nei užsienio šalyse. Pieno perdirbėjai pripažįsta, kad dėl aršios konkurencijos Vakarų rinkose jie yra priversti mažinti kainas, tačiau neatsako, kodėl kainos nemažėja Lietuvoje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Iš pigiausio ES žaliavinio pieno pagaminti produktai parduotuvių lentynose kainuoja gerokai brangiau, nei užsienio šalyse. Pieno perdirbėjai pripažįsta, kad dėl aršios konkurencijos Vakarų rinkose jie yra priversti mažinti kainas, tačiau neatsako, kodėl kainos nemažėja Lietuvoje.

Ūkininkai primena, kad ši situacija nėra nauja. Ir anksčiau tarptautinėse rinkose kritus pieno gaminių kainoms Lietuvoje jos išliko stabilios. Tuo tarpu užsienyje pieno produktams brangstant, kainos į viršų šauna ir Lietuvoje. Konkurencijos teisės specialistai siūlo per daug nesistebėti. Lietuvoje veikia oligopolinė pieno perdirbėjų rinka ir į kainų karus su konkurentais niekas veltis nenori.

Niekas negirdi

Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys Bronius Markauskas 15min.lt teigė, kad apie šią problemą kalbama jau seniai, tačiau iki šiol jos spręsti niekas nesiima.

„Lygiai tas pats buvo 2009 m. Tada smarkiai krito pieno kaina, tačiau aiškiai matėme, kad parduotuvėse kainos nesikeičia. Taip yra todėl, kad niekas to proceso nekontroliuoja. Tik dabar žemės ūkio ministrė pradėjo apie tai kalbėti, bet iki šiol problema buvo tik konstatuojama. Agrarinės ekonomikos institutas situaciją nagrinėja jau seniai, tyrimus pristatinėja, bet viskas tuo ir baigiasi. Keista, kai iš pigiausios ES žaliavos pagaminamas toks brangus produktas. Labai gaila, bet pieno tiekėjai čia padaryti nieko negali“, – sakė pašnekovas.

Karvių mažės per pusę

Pasak jo, kai užsienyje pieno produktai brango, kainos kilo ir Lietuvos prekybos tinkluose. Perdirbėjų argumentas buvo: „kodėl turime Lietuvoje pardavinėti pigiau, jei tą pačią produkciją galime brangiau eksportuoti?“

„Dabar yra atvirkščiai, tačiau kainos Lietuvoje nemažėja. Tai yra perdirbėjų taktika siekiant gauti didesnį pelną ir tiek“, – teigė B. Markauskas.

Jo nuomone, jau dabar matyti, kad šį kartą krizė užsitęs: „Prognozuojame, kad ji tęsis apie dvejus metus. Jei pieno supirkimo kaina neaugs, galima pasakyti vienareikšmiškai, kad Lietuvoje tuoj pradės mažėti pieno gamyba ir karvių skaičius. Greičiausiai mažėjimas vyks tol, kol pieno liks tik tiek, kiek jo reikia vidaus rinkai. Tada viskas stos į savo vietas. Padidės ir pieno supirkimo kaina, ir perdirbėjai nustos išsidirbinėti. Tuo pačiu tai reiškia, kad pusės pieno gamintojų ir pusės karvių, kurie šiuo metu yra Lietuvoje, turės nelikti.“

Situacija tenkina visus perdirbėjus

Su konkurencijos bylomis dirbantis advokatų kontoros „Borenius“ advokatas Daivis Švirinas 15min.lt paaiškino, kad tobulos konkurencijos sąlygomis žaliavai pingant turėtų pigti ir iš tos žaliavos gaminama produkcija, tačiau Lietuvoje konkurencinė aplinka kitokia.

„Kalbant apie pieno produktų gamybą, Lietuvoje veikia oligopolinė rinka. Yra keletas stambių perdirbėjų, kurie nėra suinteresuoti aršia tarpusavio konkurencija. Oligopolinėse rinkose tokia situacija kartais susiklosto natūraliai, be jokių draudžiamų kartelinių susitarimų. Įmonėms veltis į kainų karus tiesiog neapsimoka. Esamas kainų lygis visus tenkina, nes jie Lietuvos rinkoje gali uždirbti daugiau“, – nurodė advokatas.

Pripratę prie prekių ženklų

Pasak pašnekovo, viena efektyviausių priemonių mažinti kainas būtų pigesnių pieno produktų importas, tačiau Lietuvoje tai neveikia dėl didelio klientų pripratimo prie tam tikrų prekių ženklų.

„Prie lietuviško pieno pripratę pirkėjai nesirinks lenkiško. Jo ir dabar importuojama, tačiau didžiąją dalį pardavimų sudaro vietiniai prekės ženklai“, – teigė D. Švirinas.

Kainų mažėjimui didesnę įtaką galėtų daryti prekybos tinklai, tačiau ir čia Lietuvos situacija išskirtinė. „Lietuvos pieno gamintojai turi labai didelę atsveriamąją galią ir patys yra labai stiprūs. Naivu tikėtis, kad pagrūmojus pirštu jie ims ir sumažins kainą. Tai tas pats, kas išimti iš prekybos „Coca Cola“. Yra buvę keletas tokių kartų, kai tinklai nesusitardavo su tiekėjais. Tokį žingsnį padaręs prekybos tinklas gaudavo daug nusiskundimų iš klientų, o dalis vartotojų pakeitė parduotuves. Su pienu yra panašiai“, – minėjo advokatas.

Kainas ėmė mažinti

Penktadienį prekybos tinklas „Maxima“ pranešė, kad pirmasis Lietuvoje inicijuoja pieno produktų pigimą. Tinklo parduotuvėse nukrito beveik 80 skirtingų pavadinimų pieno produktų kainos. Bendrovė „Maxima LT“ sėkmingai susiderėjo su vienu didžiausiu savo pieno produktų tiekėjų „Rokiškio pienas“, kad jų tiekiama produkcija „Maxima“ parduotuvėse kainuotų vidutiniškai 8 proc. mažiau.

„Atsižvelgdami į tai, kad pasaulinėje pieno rinkoje nuosekliai krenta kainos, ėmėme su savo tiekėjais ieškoti būdų kainas sumažinti ir Lietuvoje. Pirmiausiai dėl kainų mažėjimo pavyko susiderėti su „Rokiškio pienu“, šiuo metu kalbamės ir su kitais savo tiekėjais, siekdami, kad mūsų klientai mėgstamus produktus galėtų įsigyti ir vartoti pigiau“, – sako „Maxima LT“ Komercijos direktorė Nijolė Penkovskienė.

Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis 15min.lt žadėjo, kad ir šio tinklo parduotuvėse pieno gaminiai pigs: „Reaguodami į pokyčius pieno rinkoje, dedame visas pastangas, kad mūsų pirkėjai galėtų įsigyti jų mėgstamų pieno produktų žemesne kaina. Jau sutarėme su vienu didžiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje – „Rokiškio pienu“ – dėl daugiau kaip 60 iš šio tiekėjo perkamų pieno produktų tiekimo kainų peržiūrėjimo. Tikimės, kad mūsų tinklo parduotuvėse šių produktų kainos galimai mažės iki 17 proc. Taip pat šiuo metu vyksta derybos ir su kitais pieno perdirbėjais, kurių produkcija prekiaujame tinklo parduotuvėse. Tikimės, jog ir su jais pavyks sutarti dėl žemesnių pieno produkcijos tiekimo kainų“.

Ketvirtadienį pieno perdirbėjų atstovai žiniasklaidai teigė, kad užsienio rinkose pieno gaminių kainos mažėjo 30–40 proc.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close