captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: pingant naftai, Vyriausybė eina klystkeliais

„Ribota nauda iš pingančių dujų dar yra ir dėl to, kad mes vis mažiau naudojame dujų šilumai, elektros gavybai. Mes vis daugiau naudojame biokuro. Tiesą sakant, kyla klausimas, ar tikrai gera yra ilgalaikė Lietuvos strategija elektrą ir šilumą gaminti tik iš biokuro. Jeigu mes matome, kad jau dabar yra rekordiškai pigios dujos, o jos dar pigs, tai galima numanyti, kad ateinantis dešimtmetis bus tikrai labai pigaus iškastinio kuro dešimtmetis“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis.
N. Mačiulis, T. Lukšio (BFL) nuotr.
N. Mačiulis, T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Ribota nauda iš pingančių dujų dar yra ir dėl to, kad mes vis mažiau naudojame dujų šilumai, elektros gavybai. Mes vis daugiau naudojame biokuro. Tiesą sakant, kyla klausimas, ar tikrai gera yra ilgalaikė Lietuvos strategija elektrą ir šilumą gaminti tik iš biokuro. Jeigu mes matome, kad jau dabar yra rekordiškai pigios dujos, o jos dar pigs, tai galima numanyti, kad ateinantis dešimtmetis bus tikrai labai pigaus iškastinio kuro dešimtmetis“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis.

Kodėl pasaulyje taip staigiai pinga nafta? Kaip tai atsilieps elektros ir šildymo kainoms bei paveiks šalies ekonomiką? Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su „Swedbank“ vyriausiuoju analitiku N. Mačiuliu ir Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotoju energetikai Vidmantu Jankausku.

– Pone Mačiuli, ar Jūs galite apibūdinti trumpai ir aiškiai, kodėl taip smarkiai pinga nafta?

– Trys pagrindinės priežastys. Pirmoji – skalūnų naftos revoliucija JAV. Amerika per pastaruosius penkerius metus beveik padvigubino naftos gavybą ir tapo viena iš trijų didžiausių naftos gamintojų. Ji beveik susilygino su Saudo Arabija ir Rusija. Antra priežastis – OPEK valstybių kartelis subyrėjo. Nepavyko sutarti mažinti gavybos apimtis tam, kad būtų stabilizuotas kainos kritimas. Pirmiausia Saudo Arabija nesutiko mažinti gavybos dėl mažos savikainos ir savų strateginių tikslų: užimti didesnę rinkos dalį, galbūt išstumti dalį skalūnų naftos gamintojų iš JAV, taip pakenkti Iranui ir Rusijai. Ir trečia priežastis – lėčiau auganti naftos paklausa, nei buvo tikimasi. Turbūt po ne daug metų matysime, kad naftos paklausa apskritai labai sumažės pasaulyje.

– Pingant naftai, daug kas pinga. Pirmiausiai, žinoma, kuras. Tai visuomenė jau mato. Pigs dujos, pigs iš dujų gaminama elektros energija, kas tikrai turės poveikį pramonei. Pone Jankauskai, kaip Jūs prognozuojate, kokį poveikį tai turės šalies ekonomikai?

– Tai atsilieps pirmiausiai transportui, nes transportas tik nafta ir gyvena. O kitur nėra tokio tiesioginio ryšio, nes mes mazuto jau nebekūrename ir šildymui daugiausiai naudojame dujas arba biokurą. Šiose srityse naftos pigimas atsilieps su tam tikru vėlavimu. Dujos, kurios perkamos iš Rusijos, yra perskaičiuojamos pagal naftos kainos kritimą, bet su pavėlavimu. Tai mažesnių kainų būtų galima tikėtis maždaug pavasarį. Žinoma, mūsų dujos jau dabar yra daug pigesnės, negu buvo anksčiau, tačiau labai džiaugtis negalime, nes dalį dujų turime pirkti per dujų terminalą, kur yra kita sutartis, kita formulė.

– Kiti nusidėvėjimo kaštai, kita kaina iš „Statoil“ ir todėl bendra dujų kaina bus didesnė negu galėtų būti.

– Taip.

N. Mačiulis: ribota nauda iš pingančių dujų dar yra ir dėl to, kad mes vis mažiau naudojame dujų šilumai, elektros gavybai. Mes vis daugiau naudojame biokuro. Tiesą sakant, kyla klausimas, ar tikrai gera yra ilgalaikė Lietuvos strategija elektrą ir šilumą gaminti tik iš biokuro. Jeigu mes matome, kad jau dabar yra rekordiškai pigios dujos, o jos dar pigs, tai galima numanyti, kad ateinantis dešimtmetis bus tikrai labai pigaus iškastinio kuro dešimtmetis.

– Bet kalbant naftos ekvivalentu – net ir esant tokiai kainai, biokuras vis tiek yra ženkliai pigesnis.

V. Jankauskas: jis yra pigesnis, bet investicijos yra nemažos. Kalbu tuo atveju, jeigu mes norime diversifikuoti, pereiti tik į biokurą. Gerai, kad dabar yra ES parama ir mes galime tuos katilus statyti, bet aš noriu pritarti kolegai Mačiuliui. Kažkodėl iki šiol mes girdime iš Vyriausybės tą pačią giesmelę, kuri pasakyta jau prieš keletą metų, kad štai, mes kūrensime biokurą ir gaminsime elektrą. Ir Vilniuje, ir Kaune yra tie planai, jie tebegalioja. Tai kam buvo investuoti milijardai į mūsų dujų infrastruktūrą? Kam buvo statomas terminalas? Ir dabar, kai dujos tokios pigios, kodėl apie jas nepagalvoti?

N. Mačiulis: čia yra visiškai nesuderinti strateginiai žingsniai. Investuota į terminalą tikrai labai daug , matome, kad labai palankios sąlygos tiek dujų, tiek naftos rinkose, tačiau tuo pačiu metu mes išnaudojame ES paramą būtent vystyti kogeneracinėms elektrinėms, kūrenamoms ne dujomis, o biokuru. Žinoma, galime sakyti, kad tie pinigai mums nieko nekainuoja ir bus pigu, bet juos galime panaudoti ir efektyviau.

– Tai, Jūsų nuomone, dabar Lietuvoje reiktų stabdyti biokuro katilinių statybas?

V. Jankauskas: ne, katilinės tegu būna statomos toliau. Jos ir dabar jau iš esmės daugelyje miestų ir miestelių yra baigtos. Didžiausia problema yra Vilnius ir Kaunas. Nes Vilniuje praktiškai nieko neįvyko, o Kaune yra pristatyta tų katilinių, ir rinka ten irgi keistoka. Dabar iki šiol tebėra tos kalbos, kad Vilniuje ir Kaune bus statomos kogeneracinės elektrinės, kurios gamins ir šilumą, ir elektrą iš biokuro. Iš vienos pusės, žinoma, tai gražiai skamba, tai yra savas kuras. Bet iš kitos pusės, jeigu biokuro poreikis augtų, jo kaina greičiausiai irgi didėtų. Dujos yra žymiai patogesnis ir geresnis kuras energetikoje.

– Mes kalbame apie dabartinę situaciją, bet kaip tuomet būtų, jei, pvz., jau kitais metais naftos kaina vėl bus 80, 90 ar net 100 dolerių už barelį?

N. Mačiulis: aš neabejočiau dėl to, kad biokuras vis dėlto brangs ateityje. Tai nėra grynai atsinaujinantys ištekliai. Tam vis tiek reikia investicijų: miškų atželdinimui, nuolat brangstančiai darbo jėgai, galiausiai ir žemė nuolat brangsta. Kalbant apie naftą – taip, tikėtina, kad jau šiais metais naftos kaina pradės šiek tiek didėti.

– Kodėl?

– Nes skalūnų naftos gavyba JAV turėtų pradėti mažėti, nes prie tokios kainos ji nėra pelninga. Įmonės tiesiog neinvestuos pinigų. Dabartiniai telkiniai bus eksploatuojami, bet jie per metus nusidėvės maždaug 70 proc., todėl pradės mažėti gavyba, ir naftos kaina rinkoje pradės šiek tiek augti. Tai vėlgi yra trumpalaikės tendencijos. Visos didžiosios naftos gavėjos didina apimtis. Saudo Arabija, Rusija, Irakas išgauna rekordinius kiekius. Prasidėjo arši konkurencija dėl rinkos dalies. Norvegijos strategija yra labai aiški – kuo daugiau išgauti naftos, kurios jie dar turi savo telkiniuose. Tai yra labai aiški vizija, kas vyksta pasaulyje. Buvęs Saudo Arabijos naftos ministras yra pasakęs: „Akmens amžius baigėsi ne dėl to, kad baigėsi akmenys. Naftos amžius baigsis ne dėl to, kad baigsis nafta“. Tiesiog pasikeis technologijos. Mes matome serijinę elektra varomų automobilių gamybą, vandeniliu. Manau, naftos amžiaus pabaiga ateis po 20–30 metų.

– Tai kur kas lengviau prognozuoti naftos kainą po 30 m.?

– Taip, manau ji bus artima nuliui.

V. Jankauskas: tačiau dujų turima tikrai ilgesniam laikotarpiui, ir matome, kiek naujų žaidėjų ateina į rinką. Dujų rinkoje iškilo naujas didelis žaidėjas – tai Australija, kuri labai reikalinga, nes pagrindinis dujų vartotojas yra tolimieji Rytai: Kinija, Japonija, Pietų Korėja. Dujų turėsime daug ir nereikia bijoti, kad jos baigsis.

– Kalbant apskritai apie šių resursų kainų mažėjimą. Tai naudinga Lietuvos ekonomikai?

– Taip, nes Lietuva yra importuotoja tų gamtinių išteklių. Vienareikšmiškai – tos valstybės, kurios ne išgauna, o išteklius naudoja, jos tik išloš. Tai mes jau matome savo kasdieniame gyvenime: pigesnis kuras, vėliau bus pigesnės transportavimo išlaidos, vadinasi, pigs ir prekės.

– Keletą savaičių daugelis ekonomikos ekspertų „lenktyniavo“ dėl kuo niūresnių šių metų ekonomikos augimo prognozių. Yra prognozių, kad ekonomika augs mažiau nei 2 proc., atsižvelgiant į šias tendencijas – naftos kainos kritimą – kaip tai gali paveikti ekonomiką?

– Naftos kainos mažėjimas ir euro pigimas yra labai teigiamos tendencijos Lietuvos ekonomikai. Bet mes turime suprasti, kad šalia yra ir kita, neigiama, jėga, susijusi su tuo pačiu naftos pigimu – tai Rusijos ekonomika. Dėl tokio naftos pigimo Rusijos ekonomika šiemet susitrauks turbūt 6–7 proc. Tai turime suprasti, kad atitinkamai ir Lietuvos gamintojų, Lietuvos transporto sektoriaus perspektyvos ne tik Rusijos rinkoje, bet visoje NVS rinkoje bus prastesnės. Todėl sunku pasakyti, ar dabartinė situacija atsilieps labiau teigiamai, ar neigiamai. Reikia turėti omenyje, kad taip atpigusi nafta padidina įvairiausių geopolitinių šokų riziką. Kaip elgsis Rusija prie tokios recesijos, yra tikrai sunku prognozuoti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...