captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pienininkai ruošia atsaką juos diskriminuojantiems perdirbėjams

Pieno gamintojus vienijančios žemdirbiškos organizacijos dėlioja planus apskųsti juos esą diskriminuojančius pieno perdirbėjus, kurie ūkininkams ir kooperatyvams nepagrįstai moka skirtingas kainas už pieną.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pieno gamintojus vienijančios žemdirbiškos organizacijos dėlioja planus apskųsti juos esą diskriminuojančius pieno perdirbėjus, kurie ūkininkams ir kooperatyvams nepagrįstai moka skirtingas kainas už pieną.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andriejaus Stančiko, pagalbos ketinama prašyti per europines ūkininkus vienijančias organizacijas – taip tikimasi įrodyti, kad Lietuvoje vykdomi konkurencijos pažeidimai.

„Artimiausiu metu, kiek aš žinau, rinksis kooperatyvai. Daugybę metų buvo rinkta ir dabar yra surinkta medžiaga, įrodanti šituos veiksmus. Vienas iš variantų, kad kooperatyvai kreipsis į Žemės ūkio rūmus, kad mes kreiptumėmės į žemdirbiškas organizacijas ir veiksmas vyktų toliau. Sprendimai greičiausiai bus priimti artimiausiu metu“, – ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA vykusios spaudos konferencijos metu sakė ŽŪR pirmininkas.

A. Stančikas perdirbėjus kaltina tikslingai žlugdant vieną gamintojų grupę – susibūrusius į kooperatyvus ūkininkus. Esą bijodami, kad sustiprėję kooperatyvai imsis plačiai paplitusios praktikos steigti savo perdirbimo įmones ir taip išvengti pelno nutekėjimo į perdirbėjų rankas, šie rinkos žaidėjai manipuliuoja kainomis ir stabdo kooperaciją.

„Tai aiškiai matoma dar nuo 2012 m., kai rinkose pieno kainos krito nuo 2 iki 7 proc., kooperatyvams tuo metu jos krito iki 30 proc. Tas pats fenomenas buvo ir 2014 m. pradžioje, kol jokio Rusijos embargo nebuvo, – kai perteklinis pienas ėmė judėti Lietuvos link, kainos stipriai buvo sumažintos kooperatyvams ir tik vėliau – kitiems pieno gamintojams“, – pavyzdžius vardijo A. Stančikas.

ŽŪR pirmininkas viltis deda į europines institucijas, mat Konkurencijos tarnyba, jo žodžiais, viską stebi iš šalies ir jokių veiksmų nesiima.

Laikinojo įstatymo pienininkai laukia, tačiau nusiteikę skeptiškai

Žemės ūkio ministrei prakalbus apie rengiamą laikinąjį įstatymą, sureguliuosiantį pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius bei pieno supirkimo kainas, pienininkai teigia sveikinantys Vyriausybės žingsnius ir laukiantys pokyčių. Tačiau tuo metu jie pripažįsta, kad bandymas apginti ūkininkų interesus gali atsimušti į draudimą kištis į rinką.

„Kas liečia kainų reguliavimą tiesiogiai, tai gali padaryti Seimas, tačiau tai nusižengtų visiems europiniams įstatymams, nes vyksta laisva prekyba ir laisvas kapitalo judėjimas. Ko gero, tai yra neįmanoma“, – ketvirtadienį sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Žemdirbių atstovas sutinka, kad ministerija gali imtis priemonių, kurios užkirstų kelią skirtingoms gamintojų grupėms už tą patį analogiškos kokybės pieną mokėti skirtingas kainas. Naujausiais duomenimis, pieno supirkimo kaina ūkininkams mažinama iki 18–19 euro centų, kooperatyvams – iki 14 euro centų. Praėjusių metų pabaigoje už pieną mokėta apie 23 euro centus.

„Sakykime, jeigu kooperatyvas parduoda 100 tonų pieno, jam mokama mažiau nei ūkininkui, kuris parduoda 300 litrų, ir įmonė dar pati jį išsiveža, kai kooperatyvas pieną pristato į įmonę. Tokiu atveju superkanti įmonė vadovaujasi principu „gražus–negražus“, – pavyzdį pateikia A. Stančikas.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyko ministrės Virginijos Baltraitienės susitikimas su pieno gamintojais ir perdirbėjais, tačiau pienininkai sako, kad kompromisų nepasiekta.

„Ko gero, mes sprendimų, naudingų abiem pusėms, nesuradome, tačiau tai pamačiusi ŽŪM ėmėsi žingsnių tuos santykius padaryti teisingesnius abiem pusėms. Jeigu tas įsikišimas pagelbės, situacija bus nors kiek sureguliuota“, – teigia Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ direktorė Juratė Dovydėnienė.

Kaip ELTA jau skelbė, artėjančioje pavasario Seimo sesijoje Žemės ūkio ministerija žada teikti laikinąjį įstatymą, kuris numatys tam tikrą gamybininkų ir perdirbėjų santykių reglamentavimą. Naujasis teisės aktas labiausiai paliestų pienininkystės sektorių.

Nors ministrė kol kas nesileido į detales, ji atskleidė, kad ketinama teisės aktais reglamentuoti tipinius reikalavimus šalių sutartyse, išvengiant staigių ir nemotyvuotų pieno supirkimo kainų kaitaliojimų.

Anot žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės, laikinasis įstatymas galiotų iki 2016 m. pabaigos.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...