captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Petrošius: pirmąjį pusmetį laukiamas NT rinkos aktyvumo mažėjimas

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį laukiama mažesnis aktyvumas – jai daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centro atstovas. Pasak Aido Petrošiaus, vėliau NT rinkos aktyvumas priklausys nuo bendros šalies makroekonominės padėties.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį laukiama mažesnis aktyvumas – jai daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centro atstovas. Pasak Aido Petrošiaus, vėliau NT rinkos aktyvumas priklausys nuo bendros šalies makroekonominės padėties.

Latvijos ir Estijos patirtis rodo, kad po euro įvedimo NT rinkos aktyvumas pirmąjį metų pusmetį kiek susilpnėjo. Pasak A.Petrošiaus, to paties galima tikėtis ir Lietuvoje.

„Tikėtina, kad pirmus tris šių metų mėnesius ar netgi iki metų vidurio matysime kur kas mažesnį rinkos aktyvumą nei matėme pernai ar užpernai. Tai visų pirma derėtų aiškinti su euro įvedimu susijusiais veiksniais. Kaip vystysis nekilnojamojo turto rinka antroje metų pusėje, priklausys nuo to, kaip pildysis makroekonominės raidos prognozės – ar Lietuva išsaugos nuosaikų nedidelį BVP augimą, ar vis dėlto šalies ekonomika ims buksuoti ir tai neišvengiamai atsilieps per gyventojų lūkesčius ir per nekilnojamojo turto pirkėjų elgesį“, – BNS sakė A. Petrošius.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad pirmojo pusmečio aktyvumo sumažėjimas nebus toks reikšmingas, kad priverstų sunerimti NT vystytojus.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, Lietuvos būsto rinkos augimas pernai sulėtėjo – 2013 metais augusi daugiau kaip 20 proc., pernai pagal sandorių skaičių ji padidėjo 10–12 procentų.

„Augimas sulėtėjo ir tai yra natūralu, nes rinka savo aktyvumu pasiekė ikikrizinį lygį. Natūralu, kad rinkos aktyvumo augimas pamažu lėtėja, nes panašu, kad tos apimtys, kurios buvo pasiektos 2004–2006 metais ir atsipindi Lietuvos rinkos dydį. Ko gero, sunku būtų tikėtis artimiausioje ateityje perkopti tuos skaičius, kurie buvo prieš dešimtmetį, kai formavosi nekilnojamojo turto burbulas. Jei tie skaičii būtų viršyti, turėtume progos kalbėti apie naujo burbulo formavimąsi“, – kalbėjo A. Petrošius.

2014 metais parduota 32,2 tūkst. butų ir 9,95 tūkst. individualių namų – atitinkamai 11,9 proc. ir 10,2 proc. daugiau nei 2013–aisiais, kai jų parduota atitinkamai 22,9 tūkst. ir 8,2 tūkst. – atitinkamai 25,4 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2012 metais.

Bendras perleistų nekilnojamųjų daiktų, įskaitant žemės sklypus, sodo namelius, mišrius pastatus bei negyvenamąsias patalpas ir pastatus, skaičius pernai viršijo 114,7 tūkst. – 7,5 proc. mažiau nei 2013 metais (124,1 tūkst.).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...