captcha

Jūsų klausimas priimtas

Griežtėja reikalavimai laivų degalams: Klaipėdos uostas nerimauja

Laivybos kompanijos ir Klaipėdos uostas šiuos metus sutiko su nerimu, mat įsigalioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas stipriai mažinti po Baltijos, Šiaurės jūras bei Lamanšo sąsiaurį plaukiančių laivų keliamą taršą. Keltų kompanija dėl to net brangina bilietus ir įveda naują mokestį už mašiną.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Laivybos kompanijos ir Klaipėdos uostas šiuos metus sutiko su nerimu, mat įsigalioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas stipriai mažinti po Baltijos, Šiaurės jūras bei Lamanšo sąsiaurį plaukiančių laivų keliamą taršą. Keltų kompanija dėl to net brangina bilietus ir įveda naują mokestį už mašiną.

Iki šiol laivų varikliai varyti mazutu. Norint įgyvendinti naujus ES reikalavimus – išmetamą sieros kiekį sumažinti dešimteriopai – degalus būtina keisti jūriniu dyzelinu, kuris yra maždaug 40 proc. brangesnis už mazutą, arba laivuose įrengti vadinamąsias dujų plautuves. Tai neišvengiamai brangina pervežimus jūra. Kurį laiką padėtį švelnins tik pinganti nafta.

„Maždaug 80 eurų brangs už 20-ies pėdų konteinerį. Sunkiau pasakyti, kaip bus kituose sektoriuose, kadangi mes, kaip vartotojai, džiaugiamės mažėjančia naftos kaina. Per metus tiek mazuto, tiek dyzelino kainos sumažėjo 250 dolerių už toną“, – teigia Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

Nauji reikalavimai labiausiai paveiks trumpųjų pervežimų jūra sektorių. Keltų bendrovės atstovo teigimu, iš 10 laivų 4-iuose bus įrengtos vadinamosios dujų plautuvės, kiti naudos jūrinį dyzeliną. Tai reikalauja didelių investicijų, todėl bilietai brangs, įvedamas ir visiškai naujas mokestis – 5 eurų degalų priemoka bus mokama už keleivių automobilius.

„Pigių sprendimų įgyvendinant sieros emisijos reglamento reikalavimus nėra. Nesvarbu, ar įmonės nuspręs pereiti prie brangesnio kuro, ar įsidiegti dujų plautuves , vis tiek tai reikšmingai kainuos. Vien 4 plautuvės įmonei atsieis apie 86 mln. litų ar 25mln. eurų“, – skaičiuoja  „DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Klaipėdos uostas baiminasi, kad dalis krovinių gali būti nukreipta sausumos keliais, dalis – kad ir į Juodosios jūros uostus, kur tokių griežtų reikalavimų nėra. Bene labiausiai baiminamasi dėl baltarusiškų krovinių, kurie sudaro apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos.

„Esu įsitikinęs, kad mes neprarasime konteinerių. Bet dėl kitų krovinių kyla daug klausimų. Priklausomai nuo to, kiek pabrangs pervežimas jūra į Klaipėdos uostą, lyginant su kaina, kuri yra šiai dienai vežant sausuma, į Juodosios jūros uostus“, – sako Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Galvos dėl naujų, griežtėjančių reikalavimų nesuka tik Baltijos jūroje žvejojantys Lietuvos žvejai – jų laivai seniai varomi dyzelinu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...