captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip šiemet gyvensime?

Šiemet Lietuvos ekonomika gali vystytis skirtingai: kelių šalies bankų ekonomistai pristato kelis galimus raidos scenarijus.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Šiemet Lietuvos ekonomika gali vystytis skirtingai: kelių šalies bankų ekonomistai pristato kelis galimus raidos scenarijus.

Pagrindiniai išorės veiksniai, kurie lems ekonomikos raidą, yra Rusijos – Vakarų sankcijų mastas ir euro zonos ekonomikos atsigavimo tempas, kuriam įtakos turės pasaulinės naftos kainos.

DELFI kalbinti bankų SEB, „Nordea“ ir „Danske bank“ ekonomistai įvardijo, kad šiemet Lietuvos laukia 2–3 proc. BVP augimas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,9 proc., o 2015 m. – dar 3,1–3,3 proc.

Lietuvos ekonomikos scenarijai

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įvardijo tris galimas raidos kryptis.

Pagrindinio scenarijaus atveju, Lietuvos BVP augtų 2–3 proc., jo tikimybė – 55 proc. G. Nausėda vardija, kad jo požymiai būtų tolesnis Rusijos sankcijų taikymas ir šios šalies ekonomikos nuosmukis, stingantis euro zonos ekonomikos atsigavimas. Atitinkamai, ir Lietuvoje vartotojai ribotų vartojimą, neskubėtų įsigyti būsto, nes lūkuriuotų laukdami euro poveikio būsto rinkai.

Tačiau ne menka 40 proc. tikimybę jis įvertino pesimistinį Lietuvos ekonomikos scenarijų: tuo atveju BVP augimas būtų mažesnis nei 2 proc. Pagrindinės jo prielaidos: platesnis sankcijų ratas, Rusijos krizė kaip 1998 m., euro zonos ūkio sąstingis, o Lietuvoje gyventojai pradeda taupyti „juodai dienai“, o būsto rinka – smukti.

Kad ir koks prastas scenarijus laukia Rusijos, G. Nausėda paaiškina, kodėl Lietuvai poveikis nebus labai skausmingas.

„Lietuvos situacija per pastaruosius keletą metų pasikeitė: priklausomybė nuo Rusijos rinkos sumažėjo gana smarkiai dėl jau anksčiau pritaikytų sankcijų išskirtinai Lietuvos verslininkams, – sakė jis. – Tikrai šiandien negalime kalbėti apie tai, kad Rusijos ekonomikos silpnėjimo ir sankcijų įtaka galėtų perkopti daugiau nei vieną BVP procentą.“

Anot jo, prekybos rinkos Rusijoje susitraukimas Europai neatneša didelių nuostolių, nes pagrindinėmis ES prekybos partnerėmis yra JAV, Kinija ir Šveicarija, tik po to rikiuojasi Rusija.

„Problemos, manau, kyla netiesiogiai: geopolitinė agresijos rizika visame regione yra padidinta, o tokios nuotaikos neigiamai vertina norą investuoti ir norą vartoti. Kai kurie verslininkai net ir tiesiogiai nesibaimindami Rusijos, bijo geopolitinio neapibrėžtumo ir atideda savo investicijas“, – DELFI komentavo G. Nausėda.

Optimistiniam scenarijui, kuris reikštų 3 proc. ir daugiau Lietuvos BVP augimą, G. Nausėda numatė 5 proc. tikimybę. Jis galėtų įvykti, jei Rusijos sankcijos būtų nutrauktos 2015 m. rugpjūtį, euro zonos ekonomika atsigautų sparčiau nei tikimasi, o Lietuvoje gyventojai nemažina apimčių.

Pasak jo, kalbant apie Europos centrinio banko žemas palūkanų normas, silpnėjantį eurą, mažėjančias naftos kainas – tai gali suteikti postūmį euro zonos ekonomikai, bet verslo nuotaikų gerėjimo požymiai pasirodys ne iš karto.

„Tai nebus radikalus pokytis, todėl Lietuvos ekonomika atsiduria savotiškose nemaloniose spąstuose: į Rytus užsidaro rinka ir dėl politinių, ir dėl makroekonominių priežasčių, o Vakaruose žadėto atsigavimo nėra. Manau, 2015 m. tikėtis žymaus proveržio trečiosiose rinkose ir yra šiek tiek per anksti“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Gruodį bankas sumažino Lietuvai skelbtas BVP prognozes nuo 3,2 proc. iki 2,6 proc.

Siūlo stebėti du veiksnius

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria stebėti du faktorius, kurie turi įtakos Europos, o kartu ir Lietuvos ekonomikos raidai.

Tai yra abipusės Rusijos – Vakarų sankcijos: ar jos silpnės, ar bus stiprinamos, ir naftos kainos, kurios turi įtakos Europos Sąjungos (ES) atsigavimo tempui ir Rusijos ekonomikai.

„Geriausias Lietuvai scenarijus būtų, jeigu naftos kaina išliktų žema, tada ES vyktų atsigavimas. Šiuo metu ES importuoja naftos už 400 mlrd. JAV dol. per metus, kainai nukritus 2 kartus, papildomas stimulas yra 200 mlrd. JAV dol., kai, palyginimui, ES planuojama investicijų programa sudarytų iki 300 mlrd. eurų“, – naftos kainos poveikį ekonomikai iliustruoja jis.

Pasak jo, pinganti nafta mažins infliaciją, nes pigs importuojamos prekės, be to, dėl to centrinis bankas nekels palūkanų normų. Dėl to turėtų būti daugiau važinėjama automobiliais, atitinkamai ir daugiau jų perkama, didėtų euro zonos augimas.

„Jeigu naftos kainos mažėja, Rusijos ekonomika patenka į sudėtingą padėtį ir ieško išeičių: viena yra pradėti draugauti su Vakarais ir tartis dėl sankcijų sušvelninimo. Nors Rusijos ekonomika smuktų, euro zona augtų, mums tai yra pats geriausias variantas – jam skirčiau 10 proc. tikimybę. Tokiu atveju Lietuvos ekonomika augtų 3-4 proc.“, – skaičiavo Ž. Mauricas.

Visgi, jeigu naftos kaina lieka maža, euro zona atsigauna, bet Rusija savo pozicijos nekeičia ir išgyvena sunkmetį, tuomet Lietuvos augimas siektų apie 2,5 proc. – euro zonos atsigavimas kompensuotų praradimus dėl Rusijos. Toks scenarijus, Ž. Maurico nuomone, yra labiausiai tikėtinas, jam skiriama 50 proc. tikimybė.

Kiti du galimi variantai – vidutiniškai tikėtini, kiekvienam jų ekonomistas numato po 20 proc. tikimybę.

Pirmasis jų: naftos kaina kyla, tad euro zona negauna papildomo stimulo, bet Rusijai sekasi geriau dėl didesnių eksporto pajamų ir sankcijos yra sumažinamos. Tokiu atveju prognozuojamas apie 2,5 proc. Lietuvos augimas.

Antrasis jų – pats blogiausias: naftos kainos kyla ir dingsta stimulas euro zonai, tačiau Rusija lieka agresyvi ir taiko sankcijas arba net jas stiprina.

„Tada Lietuvai jaučiasi dvigubas poveikis: euro zona neatsigauna, bet ir Rusija priešiška. Tada jau kyla klausimas, ar turėsime augimą, nes ir Vakarai nekils, ir Rusija užsidarys“, – paaiškina Ž. Mauricas.

2015 metams „Nordea“ Lietuvai prognozuoja 2,8 proc. augimą.

Deda viltis į Lietuvos pirkėjus

„Danske Bank“ šiemet prognozuoja lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą, visgi, didžiausios viltys dedamos į šalies gyventojus.

Banko analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas mano, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis šiemet bus augsianti vidaus paklausa, nors ypatinga augimo sparta nepasižymės ir euro zonos, Skandinavijos šalių ekonomikos.

„Rusijos įvestos sankcijos galioja metus, tačiau ir Vakarai vertins Rusijos žingsnius, tad pakankamai tikėtina, kad situacija galėtų normalizuotis“, – optimistiškai išorės veiksnius vertino jis.

2015 metams „Danske Bank“ prognozuoja 2,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...