captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip nepakliūti į kalėdines sukčių pinkles

Šventiniu laikotarpiu tradiciškai Lietuvos verslo įmonės su Kalėdomis bei Naujausiais metais sveikina savo partnerius ir klientus. Tačiau šiuo metu dalis organizacijų gali susilaukti ir sukčių dėmesio bei elektroniniu paštu gauti virusais užkrėstų sveikinimų. „Swedbank“ ekspertai teigia, kad tokie elektroniniai laiškai didelės žalos nepadarytų, jei darbuotojai laikytųsi pagrindinių saugumo taisyklių.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šventiniu laikotarpiu tradiciškai Lietuvos verslo įmonės su Kalėdomis bei Naujausiais metais sveikina savo partnerius ir klientus. Tačiau šiuo metu dalis organizacijų gali susilaukti ir sukčių dėmesio bei elektroniniu paštu gauti virusais užkrėstų sveikinimų. „Swedbank“ ekspertai teigia, kad tokie elektroniniai laiškai didelės žalos nepadarytų, jei darbuotojai laikytųsi pagrindinių saugumo taisyklių.

„Prisidengę šventine tradicija elektroniniai sukčiai gali siųsti fiktyvius sveikinimus, prie kurių būna prisegti virusai. Todėl prieš atidarydami elektroniniu paštu gautus kalėdinius sveikinimus organizacijų darbuotojai turėtų įsitikinti, kad pačiame laiške nėra neįprastų nuorodų ar įtartinų prisegtų dokumentų“, – pranešime cituojamas „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.

Pasak M. Montvilo, prie atsiųsto sveikinimo prisegtame dokumente ar nuorodoje slypintys virusai gali užkrėsti kompiuterio sistemą. Pavyzdžiui, tokiu būdu virusinės programos gali nukopijuoti įmonės elektroninės bankininkystės duomenis. Pasinaudoję bendrovės internetinės bankininkystės duomenimis sukčiai vėliau gali pavogti nemažas pinigų sumas.

Ignoruokite keistus laiškus

Paklaustas apie geriausias apsaugos nuo elektroninių sukčių priemones „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius pirmiausiai siūlo atidžiai vertinti iš nežinomų adresatų gautus elektroninius sveikinimus.

„Prieš atsisiunčiant prie laiško prisegtą elektroninę atvirutę patartina įsitikinti, ar sveikinimas atėjo iš jums žinomos įmonės bei žmogaus, su kuriuo iš tiesų turite verslo ryšių. Svarbu prisiminti, kad įprastai laiške prisegtos atvirutės siunčiamos PDF ar JPEG bylų formatu, o kitų formatų, pavyzdžiui, suarchyvuotų aplankų, patartina neatidarinėti. Visada geriausia keistai atrodančias nuorodas ar neaiškius prisegtus dokumentus tiesiog ignoruoti, o jau atidarius – imtis saugumo priemonių ir patikrinti, ar kompiuterio neužkrėtė virusas“, – komentuoja M. Montvilas.

Įprastas jaukas - išskirtiniai pasiūlymai

„Kalėdiniu laikotarpiu daugelis įmonių siunčia įvairius šventinius savo prekių ir paslaugų pasiūlymus. Elektroniniai sukčiai gali tuo taip pat pasinaudoti siųsdami fiktyvius kalėdinius pasiūlymus, kuriuose prekės ar paslaugos nurodomos itin žemomis kainomis. Susidomėję akcija žmonės dažniausiai patenka į suklastotą interneto banko puslapį arba tą, kuriame veikia fiktyvi interneto parduotuvė“, – pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius M. Montvilas.

Elektroninio saugumo ekspertas teigia, kad tokiose suklastotose svetainėse jokiu būdu negalima vesti savo prisijungimo prie interneto banko duomenų ar nurodyti mokėjimo kortelių informacijos. Šiais duomenimis vėliau gali pasinaudoti elektroniniai sukčiai.

Jungiantis prie internetinės bankininkystės sistemos banko adresą geriausia visuomet naršyklėje įrašyti patiems, nes automatiškai sukurtos nuorodos neretai gali būti sukčių pinklės. Tačiau atpažinti, ar svetainė tikra, galima iš jos pradžioje esančios spynelės simbolio – paspaudę spynelės piktogramą gyventojai gali gauti papildomos informacijos apie tai, ar interneto tinklalapis yra patikimas.

Pagrindinė mokėjimų taisyklė

Banko ekspertas taip pat priminė, kad jungiantis prie interneto banko visuomet reikia nurodyti tik vieną iš saugumo kodų kortelėje esančių slaptažodžių – kitas nurodomas tik patvirtinant operaciją. Jei jungiantis prie interneto banko ar atsiskaitant jūsų prašoma suvesti kelis skirtingus slaptažodžius iš kodų kortelės, tuomet tikriausiai esate sukčių sukurtoje interneto svetainėje ir reikėtų nedelsiant ją palikti.

Manantiesiems, kad galėjo pakliūti į sukčių pinkles, „Swedbank“ ekspertas pataria nedelsiant kreiptis į savo banko darbuotojus. Veikiant greitai jie padės sustabdyti nelegalias pinigų operacijas ir apsaugos banko sąskaitos duomenis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...