captcha

Jūsų klausimas priimtas

Galvijų augintojai ieško būdų, kaip padidinti vidaus vartojimą

Užsidarius Rusijos rinkai, galvijų augintojai ir mėsos perdirbėjai ėmė ieškoti, kaip padidinti vidaus vartojimą. Įmonės, šalia šviežios jautienos, pradeda siūlyti ir naujų jautienos gaminių; šių parduotuvėse lig šiol buvo vos kelios rūšys. Ir nors, prekybininkų teigimu, žmonėms svarbiausia kaina, pigios jautienos produkcijos perdirbėjai nežada, nes kokybė esą visur, palyginti, brangi.
L. Viksne (BFL/F64) nuotr.
L. Viksne (BFL/F64) nuotr.

Užsidarius Rusijos rinkai, galvijų augintojai ir mėsos perdirbėjai ėmė ieškoti, kaip padidinti vidaus vartojimą. Įmonės, šalia šviežios jautienos, pradeda siūlyti ir naujų jautienos gaminių; šių parduotuvėse lig šiol buvo vos kelios rūšys. Ir nors, prekybininkų teigimu, žmonėms svarbiausia kaina, pigios jautienos produkcijos perdirbėjai nežada, nes kokybė esą visur, palyginti, brangi.

Jautienos eksportas į Rusiją per porą metų sumažėjo nuo 210 milijonų litų iki 85 milijonų, kol galiausiai vasarą išvis sustojo. Tai iškart pajuto ūkininkai – nukrito galvijų supirkimo kainos, kai kur esą net iki ketvirtadalio. Nuostoliai kas mėnesį – apie 10 milijonų.

„Dauguma Lietuvos įmonių vežė tą prastesnės kokybės vadinamą karvieną, Rusijos rinkai tai tiko ir spręsdavo tokiu būdu problemą. Nelikus Rusijos rinkos, teko persiorientuoti“, – sako žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

Bet eksporto bėdų turi ne tik neveislinių raguočių augintojai. Grynakraujai jautukai vežami į Ispaniją, Italiją, Graikiją, bet dėl tų pačių Rusijos sankcijų jautienos perteklius yra visoje ES. Kad apmažintų praradimus dėl embargo, ūkininkams ir perdirbėjams teliko skatinti lietuvius valgyti daugiau jautienos. Vakarų europiečiai per metus jos suvalgo iki 15 kilogramų.

„Jeigu Lietuvos gyventojas per metus suvalgo 65 kg mėsos, arba 18 gr per dieną, tai iš tų 65 kg jautienos suvalgo tik 1–4 kg“, – teigia Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Mūsų jautiena yra ekstensyviai auginama. Beveik drąsiai teigčiau, kad 90 proc. tai yra ekologiška produkcija. Mes ir išsiskiriam tuo iš kitų Vakarų Europos šalių“, – sako Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.

Lietuvoje esą tradicijos lemia didesnį kiaulienos valgymą, be to, žmonių pajamos ne tokios, kad galėtų lengvai įpirkti jautieną. Jos didžiausiame šalyje prekybos tinkle per dieną nuperkama pusantros tonos, o kiaulienos – 20 tonų.

„Jeigu jautiena šiek tiek atpiginama arba kaina sumažėja akcijų ar specialių pasiūlymų metu, tuomet pardavimai gali augti ir 2 kartus“, – sako „Maximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

„Lietuvos pirkėjas renkasi gerus gaminius, aukščiausios rūšies. Jis nežiūri tikrai tik į kainą. Jautiena, taip, ji yra vidutiniškai brangesnė už kiaulieną ir vištieną, ir ji tokia visąlaik bus, tokia yra visam pasauly“, – tvirtina „Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius  Linas Grikšas.

Dažniau pirkti jautieną perdirbėjai vilios naujais gaminiais. Ir nors pigūs jie nebus, žadami aukščiausios rūšies ir kartais – su pardavimų akcijomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close