captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip OPEC sunaikino Rusijos rublį

Rusijos centrinis bankas elgėsi teisingai. Reaguodamas į mažėjančias naftos kainas, leido laisvai svyruoti rublio kursui ir reaguoti į naftos kainos pokyčius; kišosi tik tam, kad sušvelnintų drastiškus kainų svyravimus.
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Rusijos centrinis bankas elgėsi teisingai. Reaguodamas į mažėjančias naftos kainas, leido laisvai svyruoti rublio kursui ir reaguoti į naftos kainos pokyčius; kišosi tik tam, kad sušvelnintų drastiškus kainų svyravimus.

Bandydamas pažaboti augančią infliaciją, ignoravo šalies ekonomikos, gniuždomos Vakarų pritaikytų sankcijų, bėdas ir didino palūkanų normą. Atsilaikė prieš valdžios raginimus kištis ir ginti šalies valiutą, nors ir pasigirdo atvirų kaltinimų, kad bankas tapo „valstybės priešu“. Ieškojo ir gavo aukščiausių valdžios sluoksnių palaikymą, skelbia „Forbes“.

Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina, neabejotinai žinodama, kuo baigiasi pagalba smunkančioms valiutos, tikėjosi, kad leidimas rubliui laisvai nuvertėti išgelbės Rusiją ir apsaugos nuo katastrofa galinčio baigtis rezervų netekimo. Jeigu naftos kaina sustotų ties 65 dolerių (180 Lt) už barelį ribos, rublio kursas taip pat stabilizuotųsi. Rusijos ekonomika neišvengtų bėdų, tačiau nežlugtų, o žmonės ją nešiotų ant rankų kaip nacionalinės valiutos gelbėtoją. Deja, jai koją pakišo Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC). Kitaip tariant, ji neteisintai suprato, ką galvoja OPEC.

Nors mažesnės organizacijos narės, tokios kaip Ekvadoras ir Venesuela, prašė mažinti gavybos apimtis, OPEC buvo nepermaldaujama ir leido naftai ir toliau pigti. Lapkričio 27 dieną organizacija paskelbė gavybos apimčių nemažinsianti. Gruodžio 15 dieną Jungtinių Arabų Emyratų energetikos ministras pareiškė, kad naftos kaina gali smukti ir iki 40 dolerių (110 Lt) už barelį ribos.

Tai buvo tikra katastrofa. Baisiausiame Rusijos ekonomikai parengtame šalies centrinio banko scenarijuje naftos kaina siekia 60 dolerių (166 Lt) už barelį. 40 dolerių kaina buvo tiesiog neįsivaizduojama. Rusijos ūkis skausmingai priklausomas nuo naftos: jeigu juodasis auksas pinga, ekonomikos recesija praktiškai neišvengiama, atsiranda reali bankroto rizika. Rublio būklė tik blogėja, obligacijų pajamingumas mažėja, o, iš šalies ir toliau bėgant kapitalui, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių skaičius auga kaip ant mielių.

Čia ir išryškėja Rusijos centrinio banko vadovės patirties stygius. Bet kuris kitas centrinio banko valdytojas, susidūręs su tokiomis problemomis, būtų atvirai prabilęs apie rublio bėdą ir nuvijęs šalin ekonomikos žlugimo ir bankroto baimes. Be to, būtų pasirūpinęs, kad politikai taip pat dainuotų tą pačią dainelę. Mokėjimas bendrauti su žiniasklaida – gebėjimas, būtinas kiekvienam centrinio banko vadovui. Deja, E. Nabiulina šios pamokos taip ir neišmoko. Būtent dėl šios priežasties reikalai pakrypo bloga linkme.

Naktį iš gruodžio 15 į 16 dieną Rusijos centrinis bankas paskelbė 6,5 proc. didinantis bazinę palūkanų normą. Pasiųsta labai bloga žinia. Užuot nuraminęs rinkas, bankas sukėlė tikrą paniką. Ryte kaip dūmas išgaravo paskutiniai pasitikėjimo Rusijos centriniu banku likučiai, o rublis strimgalviais pasileido žemyn.

Dabar jau ir Rusijos žiniasklaida dėl rublio tragedijos kaltina būtent šalies centrinį banką, nors yra ir tokių, kurie kaltę verčia „Rosneft“.

Dabar E. Nabiulina atsidūrė Normano Lamonto kailyje. Skirtumas tik tas, kad N. Lamontas dar turėjo kozirį. Ar Rusijos centrinio banko vadovei dar liko slaptų ginklų?

Ne visai. Panašu, kad vadovė per vėlai nusprendė pasimokyti bendravimo su žiniasklaida. „Reuters“ skelbia, kad ryte per Rusijos televizijas Rusijos centrinio banko vadovė rublį pavadino „nepakankamai įvertintu“ ir pareiškė, kad Centrinis bankas pasirengęs su šalies valdžia koordinuoti veiksmus, kaip jo vertę padidinti.

Geopolitiniai šio žaidimo aspektai lemia situaciją, kurioje Rusijos centrinis bankas savarankiškai veikti tiesiog negali. Gruodžio 15 dieną E. Nabiulina padarė apmaudžią klaidą, tačiau gruodžio 16 dieną pasielgė teisingai. Jos pasirinkta strategija iš dalies nesuveikė dėl paprastos priežasties – OPEC žaidė ryžtingiau, nei ji tikėjosi. Kita priežastis – Rusiją supanti politinė įtampa gąsdina investuotojus. Dabar E.Nabiulinai pats metas ruošti sunkiąją artileriją.

Galiausiai atsakomybė už šalies ekonomiką guls ant politikų, o ne centrinio banko, pečių. Siekiant sustabdyti sprunkantį kapitalą ir atkurti prarastą pasitikėjimą, teks taikyti kapitalo kontrolę. Dabar jūsų eilė, Vladimirai Putinai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...