captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krachas Rusijoje: euras pirmą kartą buvo įkainotas 100 rublių

Rusijoje euras pirmą kartą kainavo daugiau nei 100 rublių.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijoje euras pirmą kartą kainavo daugiau nei 100 rublių.

19.07 val. (Maskvos laiku) pranešta, kad akcijų rinkoje gruodžio 16 d. prekyba baigta. Rublio kursas išaugo, JAV dolerio – smuko. Maskvos tarpbankinės valiutų biržos indeksas išaugo 1,36 proc. ir pasiekė 1444,32 punktą, RTS indeksas smuko 12,41 proc. iki 629,15 punkto (18:50 val. Maskvos laiku).

Kaip rašo portalas Gazeta.ru, Maskvos biržoje euro kursas rublio atžvilgiu antradienį išaugo 20,6 rublio ir pasiekė 100,74 rublio žymą 15.13 vietos laiku. Kiek vėliau, praėjus maždaug pusvalandžiui vietos laiku, euras šiek tiek atpigo – iki 95 rublių.

Po staigaus pakilimo euro ir JAV kursas nukrito. 16.49 val. duomenimis, euras stabtelėjo ties 90 rublių, o JAV doleris – 73 rublių riba. Skelbiama, kad situacija valiutos rinkoje iš dalies stabilizavosi – pastarąsias dvi valandas doleris parduodamas už 72,2 rublius. Tai 6,8 rublio daugiau nei vakar vakare.

Antradienio biržoje dolerio kursas buvo smuktelėjęs iki 58,15 rublių ir šoktelėjo iki 80,1 rublių. Euro kursas, lyginant su gruodžio 15 dienos duomenimis, ūgtelėjo 11,3 rublių – iki 90,4 rublių. Euras smuko iki 72,45 rublių ir buvo šoktelėjęs iki 100,74 rublių.

D. Medvedevas sušaukė skubų susirinkimą

17.27 val. (Maskvos laiku) Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sukvietė susirinkimą dėl finansinės ir ekonominės situacijos Rusijoje.

Susirinkime dalyvauja pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, Rusijos prezidento padėjėjas Andrejus Belousovas, Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina ir vyriausybė pirmininko aparato vadovo pirmasis pavaduotojas Maksimas Akimovas.

A. Uliukajevas pareiškė, kad per surengtą pasitarimą Rusijos vyriausybės nariai sutarė dėl situacijos stabilizavimo priemonių.

A. Uliukajevas teigė, kad rublio kursas neatitinka makroekonominių aplinkybių, o rinkos dalyviams būtina pateikti naujus orientyrus. Anot jo, Rusijos centrinis bankas turėjo jau anksčiau pakelti palūkanų normą, o apie valstybinius valiutų apribojimus negali būti nė kalbos.

Pasak jo, Centrinio banko veiksmai bus nukreipti į valiutos likvidumo didinimą, taip pat svarstoma galimybė rekapitalizuoti bankus.  A. Uliukajevas sakė, kad ekonomikos plėtros prognozės nebus peržiūrimos iš esmės. Jis patarė saugoti pinigus ta pačia valiuta kaip ir iki šiol. Rusijos įmonių rizikos dėl užsienio skolų padengimo jau įtrauktos į socialinio-ekonominio vystymosi prognozę, kurią gruodžio mėn. pateikė Rusijos ekonomikos plėtros ministras.

Anksčiau Rusijos vicepremjeras Jurijus Trutnevas ragina įžvelgti rublio kurso kracho teikiamus privalumus. Jis mano, kad šiuo metu situacijos pasikeitimas finansų rinkose vertinamas netinkamai. J. Trutnevo teigimu, ši situacija kaip tik stimuliuoja Rusijos vystymąsi. „Manau, kad nereikėtų dūsauti dėl naftos kainų ir kitų ekonominių sunkumų, o tiesiog sparčiau ir efektyviau dirbti“, – pareiškė jis.

Anot J. Trutnevo, valdžios atstovai Rusijos Tolimųjų Rytų regione kaip tik tai ir daro. Jis pabrėžė, kad planuojama paskelbti Kurilus progresyvaus vystymosi teritorija. Apie tai J. Trutnevas pranešė po įvykusio vyriausybinės komisijos posėdžio dėl Tolimųjų Rytų plėtros.

Kremlius dėl rublio smukimo kaltina emocijas

Antradienį Maskvos biržoje fiksuotas katastrofiškas rublio nuosmukis tiesiogiai susijęs su emocijomis ir spekuliacijomis. Tokią nuomonę išsakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia top.rbc.ru.

„Taip, rinkose neramu, tačiau iš esmės situaciją daugiausia lemia emocijos ir įvairios spekuliacijos“, – Rusijos atstovą spaudai cituoja „RIA Novosti“.

Antradienį D. Peskovas buvo sakęs, kad Rusijos prezidentas reguliariai bendrauja su Rusijos vyriausybe, tačiau neeiliniai susitikimai kol kas neplanuojami.

„V. Putinas palaiko ryšį su šalies vyriausybe. Būtinybės organizuoti susitikimą su prezidentu kol kas nėra“, – D. Peskovą citavo „Bloomberg“.

Ž. Mauricas: kursą lemia panika

Ekonomistai prakalbo apie Rusijos finansinės sistemos krachą ir visišką paniką.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sako, kad dabartinį rublio kursą lemia panika.

Tai, jo nuomone, sukėlė netikėtas Rusijos centrinio banko sprendimas pakelti bazinę palūkanų normą nuo 10,5 proc. iki 17 proc.

„Aš sakyčiau, kad kaip Lietuvoje naktinė mokesčių reforma sukėlė paniką verslo bendruomenėje ir tarp vartotojų, taip Rusijoje yra panašus pavyzdys – naktinė palūkanų kėlimo reforma, kai palūkanos buvo pakeltos neperspėjant iš anksto ir jos pakeltos labai daug. Tokių dalykų įprastai nebūna. Be to, tai buvo padaryta iš pirmadienio į antradienį, kai rinkos dar tik apšyla, todėl rinkos tai interpretavo kaip panikos ženklą, nes akivaizdžiai nepavyksta suvaldyti rublio silpnėjimo“, – komentavo Ž. Mauricas.

Anot jo, toks rublio kurso kritimas rodo investuotojų baimę dėl Rusijos finansų sistemos stabilumo.

„Kol ekonomika augo, Rusijos problemų nesimatė, bet kai ekonomikos augimo banga nuslūgo, manau, kad kitas taikinys bus finansų sistema. Manau, kad išlįs bankų-zombių, kurie gyvena tik tada, kai ekonomika auga, o kai ekonomika pradeda smukti, jie bankrutuoja. Investuotojai baiminasi, kad kitas etapas bus didelės Rusijos finansų sistemos problemos, kurioms spręsti reikės didelių finansinių resursų, o galimai gal ir jos griūtis“, – kalbėjo ekonomistas.

Kalbant apie ilgalaikes Rusijos rublio kritimo priežastis, Ž. Mauricas vardija investuotojų supratimą, kad Rusijos ekonomika neturi kito kelio – tik žemyn.

„Ekonomikoje ir finansuose tai vadinama neigiamu burbulu. Kai yra teigiamas burbulas, tada žmonės labai kažką perka ir nelabai žiūri ir mažai skaičiuoja, vadovaujasi emocijomis, tas pats dabar vyksta su rubliu: finansų dalyviai visiškai praranda viltį, kad sankcijos artimiausiu metu sušvelnės arba jos bus panaikintos. Taigi vienas Rusijos ekonomikos variklis dar kurį laiką bus išjungtas. Naftos kaina taip pat pamažu krenta, investuotojai pradeda suprasti, kad ir antrasis ekonomikos variklis gali būti išjungtas. Natūralu, kad be dviejų variklių Rusijos ekonomikos lėktuvas neturi kitos galimybės kaip tik leistis žemyn“, – komentavo jis.

Dar vienas gąsdinantis dalykas, anot Ž. Maurico, yra tai, kad Maskvos valiutų biržoje antradienį kurį laiką nebuvo likvidumo – nebebuvo rinkos žaidėjų.

„Tai irgi yra labai retas atvejis. Tai tikrai yra panikos ženklas. Visi norėjo parduoti rublį, bet niekas nenorėjo pirkti, taigi nebuvo rinkos ir kursas pakibo ore. Rinkos likvidumą turi užtikrinti Rusijos centrinis bankas, bet jis to nebesugebėjo padaryti, matyt, yra tiek daug norinčių parduoti rublį, kad centrinis bankas nebegali patenkinti visų noro“, – kalbėjo jis.

Be to, anot pašnekovo, jeigu valiutos kursas nesistabilizuoja, dažnai įvedama kontrolė.

„Nebebūtų galima laisvai prekiauti rubliais, galbūt dar dėl to rublis pinga, nes investuotojai baiminasi, kad bus įvesta kontrolė. Pavyzdžiui, kaip Kipre per krizę buvo numatyta, kad iš bankomato galima išsiimti tam tikrą sumą eurų. Panašus dalykas gali būti ir Rusijoje, pavyzdžiui, laikinai apribota rublių keitimo galimybė į kitas valiutas“, – svarstė Ž. Mauricas.

Krito kompanijų akcijų vertė

Paskui rublį krito ir didžiųjų valstybių kompanijų akcijų vertė.

Ekspertai savo ruožtu pateikia liūdnas išvadas. Investicijų grupės „Moskovskije portneri“ prezidentas Jevgenijus Koganas prognozuoja, kad fondų rinka apmirs mažiausiai pusmečiui, o likvidumas išnyks galutinai. Specialistai taip pat įsitikinę, kad staigus Centrinio banko sprendimas didinti palūkanų normą faktiškai deda kryžių būsto paskoloms Rusijoje.

Tuo tarpu bankas „VTB“ svarsto galimybę persvarstyti darbo su verslo klientais sąlygas dėl šiandien Rusijos banko padidintos palūkanų normos, pranešė TASS kreditinės organizacijos spaudos tarnyba. Kiek anksčiau šiandien banke „VTB 24“ (antrinė „VTB“ įmonė) pranešė, kad įdėmiai stebima, kaip klostosi įvykiai rinkoje ir pagal situaciją bus priimami sprendimai dėl kreditų normų.

RF CB mato problemų vykdant operacijas REPO, vertins situaciją, pareiškė CB pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas.

Pripažino, kad situacija – kritinė

Rusijos centrinio banko vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Ševcovas pavadino finansų rinkoje susiklosčiusią situaciją kritine. Tai jis pareiškė, kai buvo aptariamas finansų rinkos vystymo priemonių realizavimas, rašo rbc.ru.

„Situacija – kritinė. Net baisiausiame sapne dar prieš metus negalėjome įsivaizduoti, kad tai įmanoma“, – sakė S. Ševcovas.

Komentuodamas Centrinio banko sprendimą pakelti palūkanų normą iki 17 proc. S. Ševcovas pastebėjo, kad Centrinio banko direktorių taryba šį sprendimą priėmė rinkdamasis tarp blogo ir labai blogo variantų.

„Vis dėlto priėmėme tokį sprendimą, tačiau nesiimu prognozuoti, kokias pasekmes tai reikš rinkai ir ekonomikai“, – pridūrė S. Ševcovas.

Taip pat jis pabrėžė, kad Centrinis bankas neapsiribos sprendimu dėl palūkanų normos, rašo rbc.ru.

„Šis sprendimas – tai nėra Centrinio banko priemonių, skirtų remti nacionalinės valiutos kursą ir stabilizuoti situaciją, komplekso pabaiga. Artimiausiu metu situacija prilygs sunkiausiems 2008 m. periodams. Jau turime krizių patirties. Tikiuosi, kad tai padės rinkos dalyviams ištverti sunkius laikus“, – vylėsi jis.

„Rosneft“ vadovas: gandai ir provokacija

„Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas gandais ir provokacija pavadino informaciją apie valstybinės įmonės prisidėjimą prie valiutų rinkos žlugimo.

„Dėl gandų, skleidžiamų apie kompanijos „Rosneft“ dalyvavimą valiutų rinkos žlugime, – šie gandai yra provokacija, realybėje kompanija pozityviu būdu dalyvauja stabilizuojant valiutų sistemą“, – cituoja I. Sečiną newsru.com.

„Rosneft“ planai pritraukti kreditus rubliais nenumato jų konvertavimo į valiutą, tvirtina jis, „Rosneft“ kol kas nerealizavo paskolų rubliais ir greičiausiai apskritai nesieks jų pritraukti esamomis sąlygomis.

Na o kompanija neketina atsisakyti projektų, kurie bus finansuojami iš „Nacionalinės gerovės fondo“. Mažiausiai du „Rosneft“ projektai iš septynių su „Nacionalinės gerovės fondo“ finansavimu bus palaikomi, įsitikinęs I. Sečinas.

Panika gali tęstis kelias savaites

„Man trūksta žodžių, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ pripažino „OTCex Group“ besivystančių rinkų analitikas Jeanas Davidas Haddadas. – Kokia Centrinio banko nesėkmė, Rusijai teks šiandien paskelbti apie kapitalo kontrolės priemones. Tai yra paskutinė likusi išeitis“.

Rusijos finansų ir pramonės grupės „Sistema“ vyriausiasis ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas linkęs teigti, kad įvykiai finansų rinkoje susiję su panika. Jo pateikiamomis prognozėmis, ši panika tęsis keletą dienų ar savaičių.

„Šiuo metu svarbiausia, kad Centriniam bankui pavyktų nuraminti Rusijos gyventojus ir bankus, o tai labiau psichologinė užduotis. Svarbu net ne tai, kokių veiksmų imsis Centrinis bankas, o tai, kaip jis tai darys, ir kokį įspūdį tai sudarys. Būtų prasminga, pavyzdžiui, pateikti rinkai įtikinamus komentarus. Stebėdami situacijos eigą, rinkos dalyviai gali nebepasitikėti Centriniu banku, tačiau dabartinis laukimas žlugdo Rusijos ekonomiką ir kelia pavojų finansiniam stabilumui“, – rbc.ru pridūrė jis.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas rengia pasitarimą dėl rublio kurso kritimo.

Didžiausias bankas nebeduoda paskolų?

Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ sustabdė paskolų teikimą gyventojams. Leidinys Profile.ru remiasi šaltiniu banko vadovybėje.

„Naujos paraiškos paskoloms nepriimamos, peržiūrimos tik tos paraiškos, kurios buvo pateiktos iki gruodžio 16 d.“, – teigia šaltinis.

Banko tinklalapyje atsirado informacija, kad šiuo metu atliekama serverių profilaktika – banko interneto puslapis nepasiekiamas. Tačiau bankas šią informaciją vėliau paneigė.

Masiškai stabdo valiutos keitimą

Rusijos bankai masiškai stabdo valiutos keitimą grynaisiais ir pavedimu, praneša keli aukščiausio lygio bankininkai.

Anot jų, valiutos keitimo stabdymas susijęs su klientų interesų apsauga. „Po tokio kurso kritimo būtinai turi įvykti atšokimas. Euras neturi kainuoti 100 rublių. Mes sekame situacija, tačiau kol kas laukiama, kad nestabilumų bus mažiausiai kelias dienas“, – leidiniui Gazeta.ru teigė bankininkas.

Kai kuriuose Rusijos regionuose už eurą prašoma 150 rublių.

Primename, kad anksčiau Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17,0 proc., tikėdamasis sušvelninti rublio nuvertėjimą, informuoja BBC.

Rusijos centrinio banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą iki 17 proc. paskatins indėlių palūkanų augimą komerciniuose bankuose, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina. Pasak jos, taip indėliai rubliais Rusijos gyventojams taps patrauklesni.

E. Nabiulina pridūrė, kad šiuo metu itin svarbu, kad Rusijos ekonomika taptų mažiau priklausoma nuo naftos kainų ir nuo situacijos užsienio rinkose.

„Nusilpęs rublio kursas suteikia galimybių Rusijos gamintojui, ir mūsų uždavinys – panaudoti šias galimybes ir paskatinti nuosavos gamybos plėtrą“, – kalbėjo Rusijos centrinio banko vadovė.

Dėl tokio banko sprendimo E. Nabiulina susilaukė aršios kritikos iš Valstybės Dūmos. Dūmos deputatas Michailas Jemeljanovas pareiškė, kad tokios Centrinio banko priemonės sulėtins rublio kritimą trumpalaikėje perspektyvoje ir kartu nepaliks galimybių plėstis Rusijos ekonomikai. Jis išsakė nuomonę, kad E. Nabiulina pademonstravo bejėgiškumą ir paragino ją atsistatydinti.

RLDP lyderis Vladimiras Žirinovskis taip pat sukritikavo E. Nabiulinos veiksmus. Jo nuomone, palūkanų normos didinimas smogs verslininkas, kuriems būtinos paskolos gamybai plėsti.

Tuo tarpu buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas palaikė Centrinio banko sprendimą. Jo teigimu, dabartinėmis sąlygomis tokios priemonės priverstinės, bet teisingos.

Tai jau šeštas bazinės palūkanų normos didinimas nuo 2014 metų pradžios: spalio 31 d. šalies centrinis bankas padidino ją 1,5 proc. – nuo 8 iki 9,5 proc.; liepos 25 d. – 0,5 proc. punkto, iki 8 proc.; balandžio 25 d. – nuo 7 iki 7,5 proc.; kovo 3 d. – nuo 5,5 iki 7 proc.

Pasaulio bankas prognozuoja, jog Rusijos ekonomika 2015 metais susitrauks 0,7 proc., bet perspėjo, kad nuosmukis gali būti didesnis, jeigu naftos kainos toliau smuks.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close