captcha

Jūsų klausimas priimtas

Taupyklių tuštinimo metas įsibėgėja

Stiklainį ar taupyklę, į kuriuos metamos smulkios monetos, aptiktume dažnuose namuose: taip kartais taupo suaugusieji, o ypač tai daryti mėgsta vaikai. Tačiau artėjant euro įvedimui taupyklės vis dažniau daužomos ar ištuštinamos – gyventojai sukauptus centus ir kitas smulkias monetas skuba pasikeisti į stambesnius pinigus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Stiklainį ar taupyklę, į kuriuos metamos smulkios monetos, aptiktume dažnuose namuose: taip kartais taupo suaugusieji, o ypač tai daryti mėgsta vaikai. Tačiau artėjant euro įvedimui taupyklės vis dažniau daužomos ar ištuštinamos – gyventojai sukauptus centus ir kitas smulkias monetas skuba pasikeisti į stambesnius pinigus.

Kaip Eltai sakė Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktorius Mindaugas Vilkelis, monetas priimančiais automatais gyventojai pastaruoju metu ėmė naudotis dažniau: iki šiol ši paslauga aktualiausia buvo verslininkams, o dabar sulaukiama ir maišeliais monetų nešinų taupančiųjų.

Monetų stambinimo paslaugą Lietuvos bankas teikia dviejuose šalies miestuose – Vilniuje, Žirmūnuose, ir Kaune, Maironio gatvėje. Čia įsikūrusiose Lietuvos banko kasose yra pastatyti aparatai, suskaičiuojantys į juos supiltas monetas, – sukauptą turtą banko kasininkės klientams atiduoda jau didesnio nominalo pinigais. Nors monetų skaičiavimo aparatais naudotis paprasta, atvykusiems stambinti pinigų bet kada pasiryžęs padėti budintis darbuotojas. Ši paslauga Lietuvos banke tiek verslininkams, tiek paprastiems piliečiams yra nemokama.

Kaip pažymi Kasos departamento direktorius, paprastai į kasas atvykusių gyventojų ir verslo atstovų skaičius būdavo panašus, tik pastarieji į automatus priberdavo žymiai didesnius kiekius monetų.

„Jeigu lygintume pagal monetų kiekį, didžioji dalis iš tiesų yra verslininkai, kurie daug pajamų gauna monetomis – tai kavos, lošimo ar kitų automatų valdytojai, autobusų vairuotojai ar kiti, kurie gauna didelius kiekius monetų. Tačiau jeigu lygintume atvykstančių klientų proporciją, tai matytume, kad jų yra maždaug per pusę“, – sakė M. Vilkelis.

Nors klientai automatais naudojasi nesiregistruodami, stebėdamas srautus Lietuvos banko atstovas pastebi, kad pastaruoju metu keistis monetų ateina daugiau gyventojų. Verslininkai, pasak M. Vilkelio, dirba kaip dirbę.

„Turint omenyje, kad gyventojų, norinčių keistis monetas į stambesnius pinigus, iki šiol buvo gana nedaug, dabar jų maždaug dvigubai daugiau“, – sako jis. „Anksčiau tai buvo populiaru, bet ne tiek aktualu. Šiuo metu ypač vaikai, turintys savo taupyklėles, ruošiasi euro įvedimui. Prieš tai jie tiesiog kaupė, kol prireikdavo kažką įsigyti. Dabar keisis valiuta – tas momentas visiems sutapo, todėl ir aktyvumas yra didesnis“, – aiškina M. Vilkelis.

Jo žodžiais ELTA įsitikino apsilankiusi Lietuvos banko kasoje sostinės Žirmūnų gatvėje. Atvykę į Vilniaus pakraštį sutikome daugiausiai smulkiųjų verslininkų ar įmonių darbuotojų, tačiau, praleidę čia vos 10 minučių, sulaukėme ir panorusiųjų ištuštinti taupykles. Eltos pakalbinti gyventojai vienbalsiai teigė, kad pasikeisti sukauptas monetas juos paskatino vis artėjantis euro įvedimas.

„Tik todėl, tik todėl. Nenorėjau prieš pasikeičiant valiutai pasilikti smulkių – visa šeima metėme į „kiaulę“, o dabar atnešiau“, – Eltai sakė ponia Zita.

Pirmą kartą savo santaupas į keityklą atnešė ir mamos lydimas mažasis vilnietis. Berniukas sakė monetas kaupęs maždaug trejus metus. Kaip pridūrė jo mama, smulkių pinigų keitimo jie nenorėjo pasilikti paskutinei dienai, lygiai taip pat – prarasti taupytų pinigų.

„Čia atvykome pirmą kartą. Suaugusieji pinigus paprastai keičia kiek kitaip, tačiau vaiko sutaupytų smulkių monetų greičiausiai nepriimtų ir parduotuvėje. Išgirdę per televiziją, kad jas galima pasikeisti Lietuvos banke, jas ir atnešėme čia “, – sakė taupaus berniuko mama.

Ilgai laukti eilėje jiems neprireikė – nors į tris fojė stovinčius automatus buvo beriami kilogramai monetų, eilė judėjo sparčiai.

Kaip pažymėjo M. Vilkelis, gyventojai, atnešantys nedidelius kiekius monetų, apsitarnauja labai greitai, verslininkai prie automatų užtrunka kiek ilgiau. Tačiau standartinė, anot jo, yra trijų-keturių klientų eilė.

„Per dieną klientų skaičius svyruoja, antroje dienos pusėje jų dažniausiai būna mažiau, jei pasiseks – vienas kitas. Blogiausiu atveju gali tekti palaukti iki pusės valandos“, – sakė M. Vilkelis. „Jei kalbėtume apie šias savaites, kai dar nėra didelio ažiotažo, antroje dienos pusėje aparatai yra gana laisvi ir paslaugą gausite gan greitai“, – sakė jis.

Lygiai ta pati situacija, pasak Kasos departamento direktoriaus, klostosi ir Kaune – ten žmonių srautas yra panašus.

M. Vilkelis visiems norintiems stambinti savo sukauptas monetas pataria nepulti į paniką, nes Lietuvos banko kasose monetos bus keičiamos neribotą laiką. Tik po sausio pirmosios, perskaičiavus centų ir litų monetas, iškart atgausite eurais.

„Dėl ko dažniausiai susidaro eilės? Kai didžioji gyventojų dalis gauna informaciją, jie sukrunta, ką reikia daryti, kaip, kodėl ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas keis litus į eurus neribotai, monetas taip pat priiminės, klientai galės tai daryti ne tik gruodį, bet ir sausį, ir dar ilgiau“, – tikina M. Vilkelis.

Lietuvos banko surinktos įspūdingo kiekio įvairaus nominalo monetos (šiuo metu apyvartoje jų cirkuliuoja daugiau nei 2 tūkst. tonų) įvedus eurą taps nereikalingos -jos bus deformuotos ir atiduotos kaip metalo laužas. Beje, su susidėvėjusiomis monetomis taip daryta ir iki šiol.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...