captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baiminamasi, kad, įvedus eurą, kvalifikuotų darbuotojų surasti bus dar sunkiau

Darbdaviai pastebi, jog šalyje vis sunkiau surasti kvalifikuotų darbuotojų. Baiminamasi, jog, įvedus eurą ir atsiradus galimybei tiesiogiai palyginti lietuvišką darbo užmokestį su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje dar labiau mažės.
Ž. Mauricas, A. Ufarto (BFL) nuotr.
Ž. Mauricas, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Darbdaviai pastebi, jog šalyje vis sunkiau surasti kvalifikuotų darbuotojų. Baiminamasi, jog, įvedus eurą ir atsiradus galimybei tiesiogiai palyginti lietuvišką darbo užmokestį su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje dar labiau mažės.

Pasak įdarbinimo įmonės „Emplonet“ vykdomosios direktorės Justės Gėgžnaitės, sunkiausia kvalifikuotos darbo jėgos surasti gamybos sektoriuje.

„Kasdien susiduriame su kandidatų trūkumu į labai kvalifikuotas pozicijas, ypač gamyboje. Jeigu į mus kreipiasi, ieškodami siuvėjų, šaltkalvių, baldininkų ar vairuotojų, mes iš anksto žinome, kad tai bus problema. Šie žmonės yra arba išvykę, arba nesutinka dirbti už siūlomą atlygį“, – teigia J. Gėgžnaitė.

Jeigu anksčiau paskelbus pranešimą apie laisvą darbo vietą gamybos sektoriuje įmonė sulaukdavo apie 40 kandidatų per dieną, šiuo metu į tokius skelbimus atsiliepia tik vienas kitas. „Kas antras mūsų klientas prašo mūsų įvežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, kuriems mūsų atlyginimai būtų priimtini, bet procesas yra labai sudėtingas, todėl to padaryti mes paprastai negalime“, – sako J. Gėgžnaitė.

Su panašiomis problemomis susiduria ir taksi bei keleivių aptarnavimo paslaugas Vilniaus oro uostui teikianti bendrovė „Passenger Ground Servises“. Anot įmonės direktoriaus Vytauto Reiso, surasti darbuotojų pagal iškeltus kriterijus šiuo metu yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. 140 darbuotojų turinti įmonė planuoja investicijas į parko plėtrą, kurios pagrindinis kliuvinys yra darbo jėgos stoka.

„Šiuo metu mums trūksta apie 15 žmonių. Pastaruoju metu įdarbinome apie 50 žmonių, ir tai truko keturis mėnesius. 20–24 metų amžiaus darbuotojų grupė mūsų įmonėje sudaro iki 10 proc. visų žmonių (...), jaunų specialistų surasti šiuo metu yra gana sudėtinga“, – pasakoja V. Reisas.

„Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įvardija bent kelias vidines bei išorines vis labiau pastebimo darbo jėgos trūkumo priežastis.

Anot ekonomisto, šiai situacijai įtakos turi vis gerėjanti Europos Sąjungos ekonominė padėtis, o ypač tose šalyse, kurios tradiciškai yra emigrantų iš Lietuvos traukos centrai – tai Airija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Vien šiemet Londone nekilnojamojo turto kainos pakilo 20 proc., kas rodo, kad šis sektorius atsigauna itin sparčiai, o naujos statybos greičiausiai trauks kvalifikuotus statybininkus iš Lietuvos. Airijoje taip pat pastebimai kyla informacinių technologijų ir nekilnojamojo turto sritys, ir ši šalis šiemet taps sparčiausiai auganti ES ekonomika su 3 proc. viršijančiu augimu.

Kita, pasak Ž. Maurico, visos Europos galvos skausmu netrukus tapsianti valstybė yra Vokietija. Vokietijoje demografinė padėtis yra prasčiausia visoje ES, todėl ji tampa visos ES galvos skausmu. Čia drastiškai pradeda trūkti darbo jėgos, todėl ji bus kaip aštuonkojis siurblys, kuris siurbs darbuotojus iš visos ES. Dėl to jau skundžiasi Balkanų valstybės, portugalai, ispanai, graikai, taip bus ir toliau, ir tai neišvengiamai paveiks ir Lietuvą“, – sako „Nordea“ analitikas.

Įdarbinimo įmonės „Emplonet“ direktorė pripažino, jog kitąmet į Vokietiją planuoja išvežti apie 400–600 kvalifikuotų darbuotojų iš Lietuvos. Pasak J. Gėgžnaitės, paklausiausi šiuo metu Vokietijoje yra medicinos slaugos darbuotojai, šaltkalviai, vairuotojai, mėsininkai ir siuvėjai.

Ž. Maurico teigimu, egzistuoja ir vidinės darbo jėgos stokos ir emigracijos Lietuvoje priežastys – tai mokestinė sistema, nulemianti, jog darbo santykių našta Lietuvoje yra viena didžiausių pasaulyje. Ekonomistas siūlo sekti Airijos pavyzdžiu, kur 1987 m. buvo sutarta, kad darbdaviai turi kelti darbo užmokestį darbuotojams, o valstybė įsipareigoja mažinti mokestinę naštą. Dabar Arijoje mokesčių našta yra viena mažiausių, o jų progresyvumas – vienas didžiausių.

„Lietuvoje valstybė kaltina verslą, verslas kaltina Vyriausybę, kad jie yra nesąžiningi, nes kelia mokesčius, o darbuotojai kaltina ir valstybę, ir darbdavius. Tai sukuria tarpusavio nepasitikėjimą, kuris niekam nėra naudingas“, – sako Ž. Mauricas. Jo nuomone, iniciatyvos ir tarpininko vaidmens pirmiausiai turėtų imtis būtent Vyriausybė, nes kur du pešasi – trečias laimi, o tai yra kitos ES šalys, išskėstomis rankomis laukiančios kvalifikuotų darbuotojų iš Lietuvos.

„Tai reikia daryti dabar, nes sprendimo nepriėmimas irgi yra sprendimas – nieko nedaryti. Jeigu kaip strutis galvą į smėlį būsime įkišę, vis tiek strutis matysis. Kiekvieni metai nieko nedarant yra prarasti metai ir kuo toliau, tuo bus sunkiau pakreipti įvykių eigą mums naudinga linkme“, – pažymi „Nordea“ analitikas.

Pasak Ž. Maurico, kitas kelias yra skatinti imigracijos politiką. Tai nėra panacėja, ji veikia tik kai yra labai protingai apgalvota, kai prisitraukiami tik tie specialistai, kurių reikia“, – teigia ekonomistas.

Anot jo, sėkmės istorijos yra Australija, Kanada, kai kurios kitos anglosaksų valstybės, Čekija, vykdžiusios suplanuotą imigracijos politiką. Tuo metu Prancūzija, Belgija, Skandinavijos šalys yra pavyzdžiai to, kas nutinka, kuomet strategijos nėra ir įsileidžiami visi norintys: šiuo metu Švedijoje nedarbo lygis tarp vietinių sudaro 7 proc., tarp imigrantų – 20 proc., tarp imigrantų iš ne ES šalių – 30 proc. Panašūs rodikliai fiksuojami Suomijoje ir Belgijoje.

„Lietuva nuo imigracijos neišsigelbės vis tiek. Turime liberalizuoti tų darbuotojų, kurių reikia, atvykimą. (...) Nereikia leistis iki tokios situacijos, kai reikės desperatiškai ieškotis darbuotojų ir įsileisime visus, bus kaip Prancūzijoje, Belgijoje, kur nebuvo strategijos“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...