captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žinia iš Lietuvos banko: reikia ruoštis

Lietuvos banko analitikai pastebi, kad šalies ūkis nuosekliai auga, tačiau privalu pasiruošti lėtesniam nei prognozuotas anksčiau ekonomikos augimui.
G. Martinkėnas (BFL) nuotr.
G. Martinkėnas (BFL) nuotr.

Lietuvos banko analitikai pastebi, kad šalies ūkis nuosekliai auga, tačiau privalu pasiruošti lėtesniam nei prognozuotas anksčiau ekonomikos augimui.

Savo ankstesnes kitų metų bendro vidaus produkto (BVP) augimo prognozes Lietuvos bankas mažina 0,2 proc. punkto iki 3,1 proc. Pesimizmo ekonomikos analitikams įnešė parastesnės pagrindinių šalies užsienio prekybos partnerių perspektyvos bei ilgainiui lėtėsianti vidaus paklausos plėtra.

Lietuvos banko specialistai taip pat pastebi, kad Rusijos paskelbtas embargas maisto prekėms taip pat turėjo nemažą įtaką maisto produktų gamintojams: skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio per tris mėnesius Lietuvos maisto produktų eksportas sumažėjo perpus.

Optimizmo eksporto plėtroje nesuteikia ir neatsigaunanti euro zona. Dėl neaiškios situacijos joje eksporto augimas kitiems metams sumažintas 0,9 proc. punkto iki 4,4 proc.

Nepaisant neaiškumų užsienio rinkose Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais Lietuvoje vartojimas didės 3,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,7 proc. Metinės infliacijos 2015 m. prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto iki – 0,9 proc.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad Rusijos, Lietuvos eksporto partnerės, ūkio plėtros prognozės prastėja ne mėnesiais, o savaitėmis.

„Jei visai neseniai buvo prognozuojamas šioks toks augimas, tai dabar tarptautinės organizacijos pradeda prognozuoti recesiją Rusijai kitais metais“, – kalbėjo jis.

Pasak eksperto, ekonomikos padėtis Rusijoje Lietuvai svarbi ne tik kalbant apie embargą maisto produktams, bet ir dėl to, kad beveik 17 proc. šalies eksporto yra neapribota sankcijų, bet keliauja į Rusiją. Rusijos ekonomikai stojant ši dalis eksporto taip pat susiduria su rizika – mažėjančia prekių paklausa.

Be to, Rusijos embargas galioja ne visiems maisto produktams. Į Rytus vis dar keliauti gali alkoholio, konditerijos, tabako, žuvies gaminiai. Lietuvos banko specialistai pastebėjo, kad įvedus embargą ir kritus maisto produktų eksportui į Rusiją, išaugo ne maisto produktų eksportas. Tačiau neaišku, ar jis bus tvarus.

G. Šimkus pastebėjo, kad pirmi duomenys rodo, jog po Rusijos embargo paskelbimo ūgtelėjo prekyba su Baltarusija ir Ukraina.

„Tačiau tas augimas nekompensuoja praradimų“, – pridėjo jis.

Vis dėlto Europos Sąjunga išlieka pagrindinės mėsos ir pieno produktų eksporto partnerė, tačiau ir ES šalis palietė Rusijos embargas, todėl konkurencija ES valstybėse taip pat padidėjo.

„Manome, kad naujų nišų paieška šiek tiek užtruks. Tačiau kartu matome, kad Lietuvos verslas aktyviai ieško ryšių užsienyje, taip pat žvalgosi ir į Azijos ir Afrikos rinkas“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.

Kalbėdamas apie vidaus rinką G. Šimkus paminėjo, kad vidaus vartojimas augs, tačiau ne greičiau nei BVP augimas kaip buvo paskutiniu metu. Vartojimo augimo greitį pristabdys prastesni verslo ir vartotojų lūkesčiai. Esant prastiems verslo atstovų lūkesčiams atidedamos investicijos, darbo užmokesčio peržiūra, naujų darbuotojų samdymas, o tai blogina augančio vartojimo perspektyvas.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close