captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokestis, parodantis, kiek Lietuvoje yra turtuolių

Visi, valdantys brangesnį nei 1 mln. Lt vertės nekilnojamojį turtą (NT), turi mažiau nei savaitę deklaruoti ir sumokėti NT mokestį. Ši prievolė liaudiškai dar vadinama lietuviškuoju prabangos mokesčiu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Visi, valdantys brangesnį nei 1 mln. Lt vertės nekilnojamojį turtą (NT), turi mažiau nei savaitę deklaruoti ir sumokėti NT mokestį. Ši prievolė liaudiškai dar vadinama lietuviškuoju prabangos mokesčiu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai šį mokestį sumokėjo beveik 2,2 tūkst. gyventojų, kurie valstybei pervedė daugiau nei 5,2 mln. Lt. Tiesa, NT mokestį pernai sumokėjo 76 žmonėmis mažiau nei 2012 m.

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta sakė, kad gyventojai šį mokestį turi deklaruoti ir sumokėti iki gruodžio 15 d. Pavėlavus mokėti už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai.

Už šiuos metus 225 žmonės jau deklaravo ir sumokėjo per 815 tūkst. Lt šio mokesčio. Daugumą šiemet sumokėjusių mokestį sudaro vilniečiai – 155 gyventojai, į biudžetą pervedę daugiau nei pusę milijono litų.

VMI pažymi, kad 1 proc. tarifu apmokestinama ta turto dalis, kuri susumavus nuosavybės teise valdomus ar įsigyjamus nekilnojamojo turto vienetus, viršija 1 mln. Lt. Apskaičiuojant mokestį vertinamas visas šeimos valdomas NT.

Ką padarė langų mokestis?

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad dabar taikomas NT mokestis neatitinka nė vieno efektyviam mokesčiui keliamo reikalavimo.

Kiekvieno mokesčio reikalingumą parodo keturi dalykai: kiek jo surenkama į biudžetą, ar jis padeda sumažinti socialinę atskirtį, kaip jis veikia gyventojų elgseną ir jo administravimo paprastumas.

„Valstybei reikia vykdyti savo funkcijas: finansuoti sveikatos apsaugą, švietimą, teismus, policiją ir pan. Šios funkcijoms reikia surinkti lėšų. Tačiau šis mokestis bent jau kol kas šio aspekto neatitinka, nes 5 mln. Lt sudaro nedidelę procento dalį nuo visos surenkamos mokesčių sumos“, – DELFI komentavo jis.

Ekonomistas taip pat dvejoja, ar mokestis, kurio surenkama apie 5 mln. Lt, gali gerokai sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje.

Pasak jo, šis mokestis taip pat baudžia norą gražiau gyventi.

„Ko siekiama NT mokesčiu? Juo siekiama, kad gyventojai nestatytų būstų, kurių vertė viršija 1 mln. Lt. Taigi toks mokestis neskatina statybų, o jas stabdo. Tai, kaip mokesčiai veikia žmonių elgseną, iliustruoja du pavyzdžiai: D. Britanijoje buvęs langų mokestis ir Olandijoje taikytas fasadų mokestis. XVII a. D. Britanijoje turėti langą buvo laikoma prabanga, kuo jis didesnis, tuo ir mokestis buvo didesnis. Todėl buvo pristatyta labai daug namų labai mažais langais ir dabar dėl to kenčia visi britai. Tas pats ir Olandijoje, kurioje buvo taikomas fasadų mokestis, kuo didesnis fasadas, tuo didesnis mokestis. Taigi buvo pristatyta ypatingai siaurų namų, į kuriuos net užlipti normaliai yra sunku, o baldus reikia įkelti per lauką“, – sakė pašnekovas.

Šio NT mokesčio negalima laikyti ir lengvai administruojamu, nes jo galima lengvai išvengti, pavyzdžiui, išskaidžius šeimos turtą.

„Taip pat gali būti paradoksas, kad jį administruoti kainuoja brangiau nei gaunama pajamų, taip pat tai gali paskatinti korupciją, jei yra galimybių jo išvengti. Tai mes dabar ir matome, kad atsiranda lygesnių už lygius, kurie jo nemoka. Taigi išeina taip, kad mokestį moka sąžiningi arba ne tokie apsukrūs piliečiai“, – kalbėjo ekonomistas.

Ž. Mauricas pasisako prieš NT mokestį, tačiau palaiko visuotinį žemės mokestį, kurį siūlo vadinti infrastruktūros mokesčiu.

„Šis mokestis yra gerokai blogesnis nei žemės mokestis arba vadinamasis infrastruktūros mokestis, kurį aš labai palaikau. Žemės mokestis apmokestina žemę nepriklausomai nuo to, kas ant jos pastatyta. Jis kaip tik skatina kuo efektyviau ją naudoti“, – sakė jis.

Ekonomistė Rūta Vainienė taip pat ne sykį kritikavo šį mokestį ir pabrėžė, kad tai yra žingsnis į visuotinį NT apmokestinimą.

„Šis mokestis neatlaiko jokios kritikos. Iš šio mokesčio į valstybės biudžetą surenkamos labai mažos sumos, visada bus noras jas didinti, tai dabar jau matome“, – DELFI anksčiau komentavo ji.

Pasak ekonomistės, Lietuvoje gyventojams taikomas NT mokesčio tarifas yra labai didelis. Pavyzdžiui, Švedijoje maksimalus NT mokestis gyventojams yra 0,4 proc., Slovėnijoje – 0,1 proc. Portugalijoje – 0,2 proc., Latvijoje – 0,2–0,6 proc.

DELFI primena, kad šiuo metu Seime svarstomos Nekilnojamojo turto įstatymo pataisos, kuriomis planuojama apmokestinti brangesnį nei 760 tūkst. Lt nekilnojamąjį turtą. Taip pat planuojama nuo 1 proc. iki 0,5 proc. mažinti mokesčio tarifą.

Lietuvos gyventojų kalbos apie visuotinio NT mokesčio įvedimą nežavi. DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ pernai atlikta apklausa parodė, kad tik 1 proc. gyventojų pasisako už visuotinį NT mokestį.

Tuo metu už prabangaus būsto apmokestinimą pasisakė 42,1 proc. respondentų, 17,6 proc. mano, kad apmokestinti reikėtų antrą ir paskesnį būstą. 37,1 proc. gyventojų apskritai mano, kad tokio mokesčio Lietuvai nereikia.

Prabangaus NT apmokestinimas Lietuvoje įsigaliojo 2012 m.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close