captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pigi nafta: kokia grandininė reakcija nuvilnys per pasaulį?

„Mums didžiausią nerimą kelią likvidumo ciklo pabaiga. JAV centriniam bankui jau gana. Neretai beatodairiškas pelno vaikymasis, trukęs nuo 2009 metų, baigiasi“, – teigia „Bank of America“ atstovai, informuoja „The Telegraph“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Mums didžiausią nerimą kelią likvidumo ciklo pabaiga. JAV centriniam bankui jau gana. Neretai beatodairiškas pelno vaikymasis, trukęs nuo 2009 metų, baigiasi“, – teigia „Bank of America“ atstovai, informuoja „The Telegraph“.

OPEC naftos kartelis realiai tarsi ir nebeegzistuoja, o žaliavinės naftos kaina už barelį per ateinančius kelis mėnesius smuks žemiau 50 dolerių (139 Lt) ribos. Tokia situacija, anot „Bank of America“ perspėjimų, iš rinkos išvys silpniausius žaidėjus.

Revoliucijai prilygstantys pasaulio energijos išteklių pramonę krečiantys pokyčiai neabejotinai atpigins ir suskystintas gamtines dujas. Tai reiškia, kad vartotojai Europoje galės džiaugtis lengviau įperkamomis dujomis ir didesne pasirinkimo laisve.

Francisco Blanchas iš „Bank of America“ teigia, kad OPEC per praeitą susitikimą bandydamas stabilizuoti kainas patyrė skaudžią nesėkmę, tad kaip ir prarado galią. „Padariniai bus skaudūs ir bus juntami labai ilgai“, – teigia Fr. Blanchas.

Dabar pasaulinių naftos kainų madas diktuos laisvoji rinka. Tai reiškia, kad sulauksime dar nematytų naftos kainų svyravimų ir sunkumų, bandant kontroliuoti prekybą. Tokia situacija bus naudinga tik Artimųjų Rytų naftos valstybėms, iš kurių giliausiomis kišenėmis gali pasigirti Saudo Arabija. Jeigu taip ir nutiks, silpnesnės periferinės narės, pavyzdžiui, Venesuela ir Nigerija, bus atiduotos „vilkams“.

Banko parengtoje 2014 metų ataskaitoje teigiama, kad, galiojant dabartinėms naftos kainoms, mažiausiai 15 proc. skalūnų naftos gavyba besiverčiančių bendrovių dirba nuostolingai. Jeigu Amerikos žaliavinė nafta smuks žemiau 55 dolerių (153 Lt) už barelį ribos, nepavydėtinoje situacijoje atsidurs daugiau nei pusė jų. Pirmosios nukentės brangiai naftą Permo baseino naftos telkinyje Teksase išgaunančios bendrovės, labai greitai joms teks mažinti gavybos apimtis.

„Bank of America“ nuogąstavimai jį kiršina su senu priešininku „Citigroup“. Pastarasis tvirtina, kad JAV skalūnų naftos sektorius žymiai lankstesnis nei bandoma įteigti. Ribinės sąnaudos šiuo metu lemia apie 40 dolerių (111 Lt) už barelį kainą, o didžioji dalis išgaunamos naftos skiriama ateities sandorių rinkai.

„Bank of America“ teigimu, šiuo metu fiksuojamas naftos pigimas privers stabdyti skalūnų naftos projektus Argentinoje ir Meksikoje, bent laikinai pamiršti naftingą smėlį Kanadoje ir keliuose atokiuose telkiniuose Rusijoje. Pagrindinės naftos bendrovės bus priverstos atsisakyti naujų projektų ir „Brent“ rūšies kainą nuleisti žemiau 80 dolerių (223 Lt) už barelį ribos.

Prireiks pusmečio ar net ilgiau, kol rinkoje nebeliks perteklinės naftos. Gali būti, kad žaliavinės naftos kaina kuriam laikui smuks ir iki 50 dolerių. Sąlygas diktuoja bent jau kol kas nelankstūs pasiūlos ir paklausos veiksniai. Tokios aplinkybės greičiausiai paklos pamatus naujoms problemoms. „Tikimės, kad antroje 2015 metų pusėje naftos kaina už barelį sieks apie 80 (223 Lt) ar net 90 dolerių (251 Lt)“, – teigia banko energetikos specialistė Sabine Schels.

S. Schels teigimu, pasaulinė suskystintų gamtinių dujų rinka 2015 metais „drastiškai pasikeis“. Spėjama, kad, atsargoms iš Australijos kišant pagalius į ratus JAV dujų rinkai, tokia situacija tęsis kelerius metus.

Jeigu prognozės pasitvirtins, suskystintų gamtinių dujų perteklius sukels ir nemenkų politinių atgarsių. Europai nebekils problemų dėl dujų, todėl bus galima atsiriboti nuo Rusijos.

Europos Sąjunga jau pasirūpino pakankamu suskystintų dujų terminalų skaičiumi, kurie užtikrins, kad dujų tikrai nepritrūks. Seniau derybose su Kremliuje suskystintų dujų kozirio Europa naudoti negalėjo, nes jų būta per mažai, didžioji dalis atitekdavo Japonijai ir Šiaurės Korėjai. Tačiau tiesa ta, kad jau po kelerių metų Europa kuo puikiausiai versis ir be rusiškų dujų.

„Bank of America“ teigimu, staigus naftos pigimas prilygsta trilijono dolerių (2,8 trilijono Lt) vertam pasaulio ekonomikos skatinimui, atitinkančiam 730 mlrd. dolerių (2,041 trilijono Lt) „mokesčių apkarpymus“ 2015 metams. Padariniai tikrai sudėtingi – tiek laimėtojams, tiek pralaimėtojams. Kad ir kokia nauda bebūtų, jeigu nafta pigs ir toliau, ji neteks prasmės. Mokslininkai perspėja, kad, jeigu šalyse, kurių gerovė tiesiogiai priklauso nuo prekių rinkos, kils finansinių nesklandumų, galiausiai atpigusi nafta gali privirti košės.

Banko Europos kreditų skyriaus vadovas Barnaby Martinas teigia, kad, JAV centriniam bankui ėmus griežtinti strategiją, pasaulio turto rinkų laukia rimti išbandymai. „Labiausiai nerimaujame dėl likvidumo ciklo pabaigos. JAV centriniam bankui jau gana, jis planuoja didinti palūkanas. Neretai rizikingą pelno siekį, kurį stebėjome nuo 2009 metų, keičia nuosaikesnė pozicija“, – konstatuoja B. Martinas.

B.Martino teiginiai tam tikra prasme atkartoja ir Williamo Dudley, Niujorko federalinio rezervų banko vadovo, žodžius, esą JAV pareigūnai 2004 metais ėmė taikyti pernelyg nuosaikią diržų veržimo politiką. Jis mano, kad būtų buvę geriau imtis 1994 metais išbandytos strategijos, kai mokesčiai buvo padidinti ryžtingai, o sprendimo rezonansą pajuto visos pasaulinės akcijų rinkos.

„Bank of America“ teigia, kad gerėjanti situacija Europoje ir Japonijoje padengs vos 35 proc. pasaulinės ekonomikos paskatos, prarastos JAV centriniam bankui pakeitus strategiją. Rinkoms tai nebus į naudą. Perspėjama, kad JAV centrinio banko mąstymo pokyčiai kaip reikiant pasijus tik vėliau. Tai reiškia, kad rinkos, kas kartą pajutusios besiartinantį panikos priepuolį, pagalbos nebesulauks. „Nuo šiol JAV centriniam bankui ryžtis naujam skubiam pinigų masės didinimui rinkoje bus sunku. Dėl šios priežasties peršasi mintis, kad prasideda naujas etapas, kuriame blogos žinios ir reikš blogas žinias, dažniau kels problemų pastovumo trūkumas“, – teigiama pranešime.

Aišku tik viena – pasaulis tapo priklausomas nuo centrinio banko veiksmų. „Bank of America“ teigimu, 56 proc. pasaulio BVP šiuo metu priklauso nuo nulinių palūkanų. Nuo jų priklauso ir 83 proc. visų pasaulinėje rinkoje laisvai cirkuliuojančių vertybių popierių. Net pusės visų valstybinių obligacijų pajamingumas – mažiau nei 1 proc. Vienaip ar kitaip nuo nepalankių palūkanų kenčia apie 1,4 mlrd. žmonių.

Skaičiai gniaužia kvapą ir primena XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio depresiją. Skirtumas tik tas, kad šiuo metu situacija vis dar kontroliuojama. Niekas nežino, kas nutiks JAV centriniam bankui bandant galutinai atsikratyti gelbėtojo vaidmens. To nežino net paties banko vadovybė.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...