captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suomija didina priklausomybę nuo Rusijos?

Suomijos parlamentas leido Rusijos bendrovei „Rosatom“ statyti branduolinę elektrinę ir ją aprūpinti kuru. Iki šio sprendimo atvedė kelerių metų ekonominiai ir politiniai zigzagai, kai iš projekto pasitraukė Vakarų bendrovės, o iš vyriausybės – Žaliųjų partija. Kritikai sako, kad dabar pats netinkamiausias laikas didinti priklausomybę nuo Maskvos, be to, tai prieštarauja Europos Sąjungos politikai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Suomijos parlamentas leido Rusijos bendrovei „Rosatom“ statyti branduolinę elektrinę ir ją aprūpinti kuru. Iki šio sprendimo atvedė kelerių metų ekonominiai ir politiniai zigzagai, kai iš projekto pasitraukė Vakarų bendrovės, o iš vyriausybės – Žaliųjų partija. Kritikai sako, kad dabar pats netinkamiausias laikas didinti priklausomybę nuo Maskvos, be to, tai prieštarauja Europos Sąjungos politikai.

Dvi branduolinės elektrinės po du reaktorius jau pagamina trečdalį Suomijos elektros energijos. Tačiau to, pasak vyriausybės, nepakanka. Prancūzijos bendrovė stato dar vieną reaktorių, kuris, jei bus atidarytas po ketverių metų, bus pavėlavęs devyneriais metais ir kainavęs 4 milijardais eurų daugiau negu planuota.

Tačiau dar didesnes diskusijas kelia planas vakarinėje pakrantėje, Pyhejokyje, pastatyti dar vieną elektrinę. Jai Suomijos parlamentas jau buvo davęs leidimą prieš ketverius metus, bet nuo tada iš projekto pasitraukė Vokietijos bendrovė ir kelios Suomijos bendrovės. Jos neįsitikinusios, kaip 2024 m. turinti pradėti veikti jėgainė elektrą gamins pelningai, ypač kai šalyje traukiasi medienos ir popieriaus pramonė, kuriai jos reikia daug. Reaktoriaus galingumas sumažintas ketvirtadaliu.

Suomijos vyriausybė tikina, kad naujasis „Fenovoima“ projektas prisidės mažinant elektros kainas, siekiant klimato kaitos tikslų ir parodys šalį kaip atvirą užsienio investicijoms. Per diskusijas parlamente pramonės ministras tikino, kad elektrinė sukurs darbo vietų ir paskatins įstrigusią ekonomiką. Tačiau net ir jis pripažino, kad, atsižvelgiant į tarptautinę politiką, tai nėra pats geriausias laikas sprendimui, nes, vietoj Vakarų investuotojų, elektrinę pasiryžo statyti Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Maskvos įsitraukimą itin kritikavo opozicija. Dėl elektrinės projekto iš vyriausybės pasitraukę žalieji priekaištauja, kad įsileisti Rusijos bendrovę dabar – neatitinka Europos Sąjungos pozicijos. Už leidimą „Rosatom“ statyti elektrinę balsavo 115 parlamentarų, prieš – 74.

Rusijos bendrovė ne tik statys elektrinę, bet ir aprūpins ją kuru, ir netgi taps projekto dalininkė – jai priklausys trečdalis akcijų. Be to, pati „Rosatom“ užtikrins paskolą statyboms finansuoti – „Fenovoima“ gali kainuoti iki 7 milijardų eurų.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai sprendimas nepažeidžia, kaip ir Suomijos taisyklių, kad 60 procentų akcijų turi priklausyti Vakarų bendrovėms. Tačiau kritikai sako, kad vyriausybė gilina santykius su Maskva, užuot pasirūpinusi, kaip mažinti priklausomybę nuo neprognozuojamo kaimyno.

Suomija nepriklauso NATO ir turi galingą armiją, bet visuomenei kelia didelį nerimą Rusijos aktyvumas kitapus sienos ir prie jos oro erdvės. Vyriausybė riziką pripažįsta, bet sako, kad sprendimus priimti tenka ne laukiant geresnių laikų, o tada, kai jų reikia.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close