captcha

Jūsų klausimas priimtas

2015-ieji primena 2008-uosius: R. Šadžius vėl lipa ant krizės grėblio?

2008 metų pabaigoje iki Lietuvos atsiritus ekonominei krizei šalis jai buvo visiškai nepasiruošusi. Kitaip nei estai, Lietuva ne tik neturėjo finansinių rezervų, bet ir drąsiai didino išlaidas. Gedimino Kirkilo vyriausybė, kurioje finansų ministro pareigas ėjo Rimantas Šadžius, prieš pat krizę pasirūpino pakelti pensijas. Pinigai buvo dosniai žarstomi ir kitoms sritims. 2015-ųjų biudžete, kurį sulipdė R. Šadžiaus vadovaujama ministerija, vėl prirašyta daug įsipareigojimų, o lėšų jiems vykdyti šaltinių nėra.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

2008 metų pabaigoje iki Lietuvos atsiritus ekonominei krizei šalis jai buvo visiškai nepasiruošusi. Kitaip nei estai, Lietuva ne tik neturėjo finansinių rezervų, bet ir drąsiai didino išlaidas. Gedimino Kirkilo vyriausybė, kurioje finansų ministro pareigas ėjo Rimantas Šadžius, prieš pat krizę pasirūpino pakelti pensijas. Pinigai buvo dosniai žarstomi ir kitoms sritims. 2015-ųjų biudžete, kurį sulipdė R. Šadžiaus vadovaujama ministerija, vėl prirašyta daug įsipareigojimų, o lėšų jiems vykdyti šaltinių nėra.

Finansų ministras 2008 m. buvo įspėtas dėl artėjančio sunkmečio. Po ministerijos kabinetus keliavo tai liudijanti pažyma, o ekonomistai pirštais badė į problemines sritis. Tačiau ministras tuomet buvo kurčias.

2014 m. pabaigoje situacija panaši. Ekonomistai vienu balsu tvirtina, kad ruošiamas kitų metų biudžetas yra nesubalansuotas, o pajamų planas itin optimistinis. Pusantro milijardo litų išlaidas padidinusi valdžia papildomai užsimojo kelti minimalų atlyginimą ir valstybės tarnautojų algas. Viešai teigiama, kad patys valdantieji už uždarų durų šį biudžetą vadina tragišku. Tačiau finansų ministras R. Šadžius, kaip ir 2008 m., tvirtina, kad nerimui nėra pagrindo. Kuo tikėti?

Didžiulės abejonės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomistė Kaetana Leontjeva 15min.lt teigė, kad situacijos palyginimas su 2008 m. nėra iš piršto laužtas. Pasak jos, ekonominių krizių neįmanoma prognozuoti, o R. Šadžius skaudžios pamokos taip ir neišmoko.

„Biudžeto projektas, kuriame net nėra įrašytas algų padidinimas, jau dabar kelia didelių abejonių. Patys politikai tai pripažįsta. Trečiadienį vykusiame svarstyme komitete vienas iš valdančiosios daugumos atstovų sakė, kad biudžetas panašus į tragediją.

Viešai teigiama, kad viskas gerai, bet už uždarų durų pripažįstama, kad kitų metų viduryje prie biudžeto svarstymo dar teks grįžti. Tai labai neatsakingas požiūris, kai jau dabar aišku, kad biudžetas prastas, bet vis tiek planuojama didinti išlaidas pusantro milijardo litų neskaičiuojant ES lėšų“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvai antra ekonominė krizė taptų dar skausmingesne nei kilusi prieš penkerius metus: „Biudžeto projektas yra nepamatuotas ir nepagrįstas. Tikrai ne iš piršto laužti palyginimai su 2008 m. Dabar galimam biudžeto susitraukimui mes esame pasiruošę prasčiau, nes turime žymiai daugiau išlaidų palūkanoms mokėti, daugiau įsipareigojimų mokėti kompensacijas ir  didelę politikų baimę mažinti išlaidas, jeigu to prireiktų ateityje.“

Kels mokesčius?

Paklausta, ką gi reiškia ta mistinė valdančiųjų frazė „grįšime prie biudžeto, jei kils problemų“, K. Leontjeva atsakė pati negaunanti paaiškinimų. „Nėra aišku, ką Vyriausybė žada daryti. Šį klausimą prieš keletą savaičių finansų ministrui uždaviau Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje. Klausiau, ar ministras gali duoti žodį, kad nebus keliami mokesčiai. Ministras lakoniškai atsakė, kad bus daroma viskas, kas tik įmanoma“, – minėjo ekonomistė.

Ji pabrėžė, kad problema tapo per daug didinamos išlaidos, kurias ir reikėtų pirmiausiai karpyti atėjus sunkmečiui. Deja, patirtis rodo, kad elgiamasi kitaip: „Bėda, kad mes nežinome, kokios išlaidos yra svarbiausios, o kurios mažiau svarbios. 2009 m. valstybei apkarpius išlaidas atsirado daug kreditorinių įsipareigojimų. Buvo nesumokami pinigai už jau padarytus darbus. Taip privačios įmonės buvo stumiamos į didelę bėdą ir žinom, kad dalis jų taip bankrutavo.


2015 metų biudžetas, 15min.lt iliustracija

Ir 2009 m., ir dabar Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlė įvesti sąlyginio biudžeto principą. Tokiu būdu būtų aišku, kas bus daroma, jei nepavyks surinkti numatytų pajamų. Išlaidos susitrauktų automatiškai ten, kur jos mažiausiai svarbios.

Reikėtų įvertinti biudžeto programų efektyvumą ir jas sureitinguoti. Tokių programų yra keli šimtai, todėl tai padaryti nebūtų taip sudėtinga. Mažėjant pajamoms automatiškai mažėtų mažiau svarbių programų išlaidos.“

Numatyti krizės neįmanoma

Paklausta, ko verti finansų ministro pažadai, kad blogiausias scenarijus reiškia Lietuvos BVP augimą 2,7 proc., pašnekovė siūlė remtis ne pasamprotavimais, o patirtimi.

„Finansų krizių neįmanoma numatyti. Sklando legendos, kad po Finansų ministerijos kabinetus 2008 m. vaikščiojo pažyma, kuri įspėjo apie ateinantį sunkmetį. Buvo ir viešų įspėjimų.

Tačiau tuos pačius įspėjimus mes girdime ir dabar. Ekonomistai sako, kad biudžetas yra nepamatuotas, o ekonominė ir politinė aplinka tiek Rytuose, tiek ir euro zonoje yra neprognozuojama. Tarptautinis valiutos fondas padvigubino riziką, kad artimiausiu metu euro zonoje bus recesija.

Visa tai aiškiai parodo, kad blogų ženklų yra daug. Jeigu negali tiksliai numatyti ekonominių krizių ir pakilimų, tai kam iš viso biudžetą planuoti taip optimistiškai, o būtent taip elgiasi valdančioji dauguma“, – teigė K. Leontjeva.

Pasak jos, dabartinė Vyriausybė vadovaujasi ne tiek ekonominės logikos, kiek politinio populizmo principais. Žvelgiant į biudžeto išlaidas matyti, kad pinigai dalinami į kairę ir į dešinę. Yra biudžeto programų, kur išlaidos auga ir po 50 proc.

„Tai sunkiai įsivaizduojama. Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomika geriausiu atveju augs 3,4 proc., o išlaidos kai kur auga 20, 30 proc. ir daugiau. Tai aiškus neatsakingumo pavyzdys, nes dėl tokių sprendimų netolimoje ateityje teks didinti valstybės skolą arba kelti mokesčius.

Kitais metais Lietuvos skola augs 2 mlrd. litų. Matome, kad jokių esminių pertvarkų nėra. Lėšos naudojamos neefektyviai. Biudžeto programų vykdytojai kaip anksčiau matuodavo savo veiklos rezultatus įvairių konferencijų ir darbo grupių, kuriose dalyvavo, skaičiumi, taip ir toliau matuoja. Visa tai apmoka paprasti mokesčių mokėtojai“, – kalbėjo ekonomistė.

Kalta į pabaigą einanti kadencija

Politologas Mažvydas Jastramskis 15min.lt siūlė per daug nesistebėti valdančiųjų dosnumu, nes jis gali būti susijęs su artėjančia kadencijos pabaiga.

„Politikų atsakomybė prieš rinkėjus pasireiškia per rinkimus. Visose valstybėse pastebima, kad vyriausybės į kadencijos pabaigą pradeda labiau išlaidauti. Mažiau populiarūs sprendimai dažniausiai padaromi kadencijos pradžioje.

Toks dosnumas artėjant rinkimams ypatingai būdingas kairiosioms partijoms. Taip norima parodyti savo rūpestį žmonėmis. Valstybės išlaidų didinimas įvairioms biudžeto programoms yra vienas iš įprasčiausių ir bendriausių būdų tai padaryti“, – teigė politologas.

Pasak jo, dabartinė situacija nuo 2008 m. skirias tuo, kad iki Seimo rinkimų dar dveji metai. „Jei Lietuvą palies recesija, socialdemokratai dar bus valdžioje ir turės prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų. 2008 m. buvo požymių, kad krizė artėja, bet Gediminą Kirkilą premjero poste Andrius Kubilius pakeitė kaip tik jos pradžioje“, – priminė M.Jastramskis.

Žmonėms nerūpi

Paklaustas, ar iš tiesų Lietuvoje veikia politinės atsakomybės principai ir rinkėjai sugeba suvokti politikų sprendimų pasekmes, pašnekovas piešė liūdną paveikslą: „Esame atlikę ne vieną tyrimą, kuriame klausėme, ar žmonės domisi politika. Tokių pagal optimistiškiausią scenarijų Lietuvoje yra ketvirtadalis. Kai trys ketvirtadaliai Lietuvos rinkėjų politika nesidomi, tai jie ir nesuvokia priežasties ir pasekmės ryšių. Jie nežino, kaip surenkamas biudžetas, kokia jo struktūra ir kaip jis paskirstomas.

Toks nesidomėjimas visus procesus labai supaprastina. Viskas suvedama į kuo paprastesnes žinutes rinkėjui. Jei politikas imtų aiškinti, kad artėja sunkmetis, kuriam reikia ruoštis, rinkėjas tos žinios nesuvoks.“

M. Jastramskio teigimu, ši problema nėra vien Lietuvos, tačiau pas mus ji gilesnė. Vakaruose pastebima, kad jeigu šalies ekonominė situacija prastėja, tai vyriausybės pralošia gerokai daugiau, nei laimi tais atvejais, kai ekonomika auga. Žmonės linkę į valdžią žiūrėti kritiškai. Nemalonų sprendimą žmonėms paaiškinti yra žymiai sunkiau nei spręsti paprastai ir per daug negalvojant, net jei tokių sprendimų pasekmės bus liūdnos.

„Ekonomikoje galima diskutuoti ir rasti geriausią sprendimą, kuris bus geras visiems. Politikoje yra kiek kitaip. Partijos atstovauja skirtingiems rinkėjams. Vienų žmonių toks sprendimas gali būti suvokiamas kaip geras, o kitų kaip blogas“, – pridūrė ekonomistas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...