captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas nutiko lietuviams?

Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika jau pasiekė prieškrizinį lygį, į kitus metus verslininkai žvelgia labiau pesimistiškai nei optimistiškai. Prognozuojama, kad vartojimo augimo tempas 2015 m. metais bus lėtesnis nei šiemet.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika jau pasiekė prieškrizinį lygį, į kitus metus verslininkai žvelgia labiau pesimistiškai nei optimistiškai. Prognozuojama, kad vartojimo augimo tempas 2015 m. metais bus lėtesnis nei šiemet.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mano, kad kitąmet valdžios prognozuojamas 3,4 proc. ekonomikos augimas yra sunkiai įmanomas. Pramonininkai mano, kad šalies ūkis augs 2,6 proc.

„Lietuvos ekonomiką neigiamai paveiks situacija išorės rinkose: geopolitiniai neramumai NVS regione, Rusijai gresianti recesija. Rusijos politinės krypties griežtėjimas, ES-Rusijos santykių atšalimas, sankcijos. Be to, euro zonos būklė išlieka trapi. Tai bus pasikeitimų metai, teks diversifikuoti rinkas“, – pirmadienį LPK renginyje „Metų ekonomikos forumas 2014“ sakė jis.

R. Dargis savo pranešime pripažino, kad kitąmet tikimasi prastesnio vartojimo augimo nei šiemet. Be to, jau dabar vartotojų nuotaikos yra kur kas prastesnės nei metų pradžioje. Šį sausį vartotojų lūkesčių indeksas buvo -9, šį lapkritį jau -17.

„Vartojimo augimo tempas bus lėtesnis nei šiemet: išaugęs vartotojų pesimizmas skatins dalį pirkėjų taupyti“, – sakė jis.

Tačiau tuo pačiu prognozuojama, kad darbo užmokestis šalyje didės ir dėl to augs perkamoji galia, kuri ir bus esminis vartojimo variklis kitąmet.

Didinti atlyginimus darbdavius spaudžia situacija darbo rinkoje: nedarbo lygis Lietuvoje susilygino su natūraliu nedarbu ir siekia 11,2 proc.

„Aštrėjant įtampai darbo rinkoje, įsibėgėjo darbo užmokesčio augimas: privačiame sektoriuje nominalusis darbo užmokestis šiemet padidėjo 4,5 proc., o realusis – beveik 5 proc. Tai – sparčiau nei auga Lietuvos BVP“, – atkreipė dėmesį R. Dargis.

Apie tai, kad kiti metai nebus paprasti ir ramūs sveikinimo kalboje pripažino ir premjeras Algirdas Butkevičius.

„Gyvenant padidėjusių grėsmių ir neapibrėžtumo aplinkoje, tiek politikams, tiek verslui reikia turėti parengtus kelis veiksmų scenarijus ir operatyviai priimti skubius sprendimus. Tai nėra lengva užduotis, nes neišvengiamai būna įtampų ir nuostolių, bet turime prisitaikyti prie būtinų posūkių sąlygų“, – kalbėjo jis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad kiti metai bus scenarijų metai, kai gali išsipildyti nežinia, kuris scenarijus – nuo optimistinio, kurio laikosi Finansų ministerija, prognozuodama 3,4 proc. ekonomikos augimą, iki pesimistinio, kai augimas kali būti keliskart mažesnis.

„Galbūt metų pabaigoje džiaugsimės 1,8–2 proc. Kuo toliau, tuo labiau mažėja argumentų, kieno sąskaita augsime sparčiau nei 2014 m. Ilgą laiko kozerine korta buvo laikomas euro zonos atsigavimas, bet dabar turime susitaikyti su tuo, kad greito euro zonos atsigavimo nebus“, – sakė ekonomistas.

G. Nausėda taip pat įspėja, kad optimizmo dėl vidaus rinkos nėra daug.

„Nesu optimistiškas vidaus paklausos požiūriu. Tokioje šalyje kaip Lietuva vidaus paklausa neegzistuoja atskirai nuo eksporto, jeigu eksporto perspektyvos nerodys gerėjimo arba netgi blogės, matysime pasikeitimus vidaus rinkoje, netgi greičiau nei norėtume“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas prognozuoja, kad kitąmet gali pasikeisti vartojimo ir taupymo santykis vartojimo nenaudai.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis taip pat sako, kad neaišku, kas kitąmet laukia vidaus paklausos.

„Ekonomika proporcinga pinigų kiekiui ekonomikoje, spalį ji beveik nebeaugo, taigi tai kelia klausimų dėl vidaus paklausos augimo“, – teigė jis.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...