captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbuotojams pradėjo birti pinigai

Šių metų trečią ketvirtį Lietuvos dirbantiesiems geros naujienos iš statistikų: atsirado daugiau laisvų darbo vietų ir atlyginimai ėmė augti sparčiau. Lietuvoje darbo užmokestis auga antrą ketvirtį iš eilės, pastebėjo Lietuvos statistikos departamentas.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Šių metų trečią ketvirtį Lietuvos dirbantiesiems geros naujienos iš statistikų: atsirado daugiau laisvų darbo vietų ir atlyginimai ėmė augti sparčiau. Lietuvoje darbo užmokestis auga antrą ketvirtį iš eilės, pastebėjo Lietuvos statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje liepą – rugsėjį sudarė 2 406 litų (697 eurų) ir per ketvirtį augo 2,1 proc., kai per metus – 4,3 proc. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei valstybiniame.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje siekia 1 868 litų. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 4,4 proc., privačiajame – 4,9 proc.

2014 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 11,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – per ketvirtį jų padaugėjo 200-ais arba 1,3 proc.

„Manau, kad darbo užmokesčio augimas mažėjant darbo jėgai yra tendencija, tai yra susiję su ekonomikos ciklu, nes pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje, kuri buvo 2010-2012 metais, darbo užmokestis praktiškai neaugo, nors ekonomika augo ganėtinai sparčiai“, – komentavo „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, 2010-2012 metais darbo užmokestis neaugo dėl aukšto nedarbo lygio, darbuotojų baimės dėl darbo vietos po praūžusios ekonomikos krizės, kartu darbo užmokesčio nekėlė ir nerimą jaučiantys darbdaviai, nors dalis jų galėjo sau tai leisti.

„Ekonominei situacijai stabilizuojantis, augimui besitęsiant, natūraliai didėja spaudimas darbo užmokesčiui. Dabar matome, kad nedarbo lygis mažėja, sparčiai atsigauna kitų valstybių ekonomika, į kurias lietuviai emigruoja. Vien Jungtinėje Karalystėje per metus sukuriama tiek darbo vietų, kiek Lietuvoje yra bedarbių, kartu ten įsibėgėja darbo užmokesčio augimas. Lietuvoje ekonomikos augimui sulėtėjus ar praktiškai sustojus, darbo užmokestis vis tiek augtų bent kelis procentus per metus, nes reikia kompensuoti stagnaciją 2010-2012 metais“, – mano Ž. Mauricas.

Statistikai paaiškina, kad darbo užmokesčio augimą lėmė didesnis darbo valandų kiekis, sezoniškumas, dalies kultūros darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas ir kitos priežastys. Metiniam atlyginimų augimui įtakos turėjo ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis.

„Nordea“ prognozuoja, kad kitais metais darbo užmokestis turėtų augti 4,5 proc., o 2016 metais tikimasi 6 proc. augimo. Tačiau, anot Ž. Maurico, tai – nieko keisto, nes Estijoje šiemet darbo užmokestis augo apie 8 proc., sparčiausiai – statybų, pramonės ir informacinių technologijų sektoriuose.

Kam kyla algos ir ko trūksta?

Šiemet sparčiausiai atlyginimai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse (6,6 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įstaigose (5,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bendrovėse (3 proc.).

Per metus vidutinis atlyginimas augo visų veiklos rūšių įmonėse: nuo 0,2 proc. – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo iki 9,6 proc. – informacijos ir ryšių bendrovėse.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2014 metų trečiąjį ketvirtį buvo pramonėje (2,6 tūkst.), transporte ir saugojime (1,4 tūkst.) ir prekyboje (1,3 tūkst.).

2014 metų trečiąjį ketvirtį aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių įmonėse. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse bei švietime.

„Problemų kils tiems darbdaviams, kurie rinkoje išliko dėl to, kad darbuotojams mokėjo mažas algas. Kai kuriose mažesnėse pramonės įmonėse Lietuvoje darbuotojams mokama mažiau nei Kinijoje, tad neturime kuo didžiuotis. Rytų Kinijoje retas žmogus eis dirbti į pramonę už mažiau nei 500 JAV dolerių“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, be to, Lietuvos darbdaviai jau keletą metų dėl darbo jėgos konkuruoja ir su kaimyninėmis šalimis, ypač – su anglakalbėmis Airija ir Jungtine Karalyste.

„Manau, tai Lietuvai – ne mažas pavojus, nes arba lietuviai liks dirbti čia, bet tam reikia didesnio darbo užmokesčio ir technologijų, arba Lietuva bus pigią darbo jėgą eksportuojančia šalimi, kuri susidurs su protų nutekėjimu ir kitomis pasekmėmis“, – komentavo jis.

Lietuvoje šiemet trečią ketvirtį, statistikų duomenimis, nedarbas siekė 9,1 proc., kai antrą ketvirtį – 11,2 proc.

Estijos statistikos departamento duomenimis, šiemet trečią ketvirtį šalyje nedarbas siekė 7,5 proc., kai Latvijoje – 10,6 proc.

Vidutinis mėnesio atlyginimas Estijoje, neatskaičius mokesčių, šiemet antrą ketvirtį sudarė 1 023 eurų (3 532 litų), o Latvijoje – 762 eurų (2 631 litų).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close